Turbūt trumpesnio laiko kelionei į tokią neišmatuojamą šalį nė nesugalvotum. Tačiau Indijoje viešėję jogos mokytoja Milana Jašinskytė (35) ir TV3 prodiuseris bei laidų vedėjas Mindaugas Rainys (32) turėjo visai neturistinių tikslų.

„Kaskart keliaudamas su Milana girdėdavau, kad Indijoje yra kitaip. „Kaip kitaip?“ – klausdavau. Dabar galiu pritarti: Indijoje iš tiesų yra kitaip“, – pasakoja pirmą kartą čia lankęsis Mindaugas. Prieš gerus trylika metų po Indiją su kuprine ant pečių keliavusi Milana šįkart irgi tarsi naujomis akimis į daug ką pažvelgė. Tada su joga ji dar neturėjo nieko bendro: pramoginių šokių šokėja ir azartiška keliautoja siekė pamatyti kuo daugiau pasaulio, patirti skirtingas kultūras. „Tik kai apkeliavau 80 šalių ir Vakaruose atradau jogą, atėjo metas sugrįžti prie jos ištakų, – pasakoja Milana. – Tapo įdomu palyginti, kokių žinių apie jogą turiu ir ką siūlo indai.“

Trumpa kelionė turėjo ypatingą misiją – pora buvo pakviesta į Rišikešo regione esantį Dev Sanskriti universitetą. Viešėdama Lietuvoje grupė indų atsitiktinai susipažino su Milana, jos jogos studijos patalpose surengė ceremoniją. Tarp šių žmonių buvo ir universiteto rektoriaus pavaduotojas. Jis ir pakvietė Milaną su Mindaugu apsilankyti mieste, kuris laikomas kone populiariausiu jogos centru pasaulyje.

„Įdomu tai, kad universitete dėstoma daugybė dalykų – nuo ekonomikos iki televizijos verslų, bet viskas eina drauge su joga ir dvasingumo paskaitomis“, – pasakoja Mindaugas. Juodu su Milana oro uoste pasitikęs automobilis kelias valandas vežė iki universiteto. Už lango skriejantys tradicinio Indijos gyvenimo vaizdai Mindaugą, sako, nelabai šokiravę: panašių įspūdžių išvydus šiukšlynus, laisvai vaikštančias karves, gatvėje prekiaujančius ar miegančius žmones buvo patyręs keliaudamas po Šri Lanką, Indoneziją. Tačiau visai kita Indija prieš juos atsivėrė privažiavus aukšta tvora apjuostą universitetą.

Tai – savotiškas universitetinis miestelis, kuriame gali gyventi apie 30 tūkstančių studentų, kur vyrauja absoliuti tvarka, švara, vaikšto jauni, išsilavinę žmonės. Pagrindinis universiteto išskirtinumas, kad keliskart per dieną tūkstančiai studentų susirenka kieme medituoti. „Tai yra ateities Indija, kur žmonės išsilavinę, kur jogos filosofija tiesiog tvyro ore, – pasakoja Milana. – Ten kuriama naujoji Indijos visuomenė.“

Milana čia buvo pakviesta įvertinti galimybes dėstyti. „Praėjusią vasarą penkias savaites studijavau Šveicarijoje ir tapau sertifikuota Santa Barbaros sąmoningumo studijų instituto dėstytoja. Asmeniniu Dalai Lamos prašymu sukurtas kursas, kuriame mokoma emocijų psichologijos su tibetietiško budizmo meditacijų, pritaikytų pasauliečiams, praktika. Adaptuoju šį kursą ir asmeniškai, pridėdama judesio formų, kvėpavimo technikų, – pasakoja Milana. – Viskas tam, kad žmogui pavyktų susigyventi su savo emocijomis, tvarkytis su jomis, jei yra problemų. Lietuvoje esu vienintelė, galinti to mokyti, ir ateinantį rudenį pradėsiu tai daryti.“

Mylimąją palaiko ir Mindaugas: „Esu tikras, kad po kokios dešimties metų toks kursas taps privalomas dalykas visose mokyklose. Per kūno kultūros pamokas mokoma daryti atsispaudimus, kad kūnas būtų sveikas, tad turi būti mokoma ir kaip būti sveikam psichologiškai bei emociškai.“ Pora planuoja rengti meditacijos ir jogos stovyklas Indijoje – kelionėje Milana jau nusižiūrėjo ir vietą pirmai tokiai stovyklai kitų metų kovą.

Paprastai po apsilankymo šioje šalyje žmonės neria į jogos pasaulį, pradeda medituoti, ieško dvasingumo ir nušvitimo. Milanai išėjo atvirkščiai. „Mitas, kad tik Indijoje galima nušvisti, kad tik joje galima atrasti jogą. Po kelionės Milanai sakiau: gal netgi geriau, kad prie jogos ištakų ji grįžo jau turėdama tvirtas žinias ir būdama jogos mokytoja, – svarsto Mindaugas. – Indija iš tiesų padaro labai didelį emocinį perversmą vakariečio galvoje. Bet jeigu nuvažiuoji ten be pagrindo, lengva paslysti pasinėrus į vieną filosofiją, nueiti paskui vieną guru. Sakyčiau, kad netgi labai lengva tapti radikaliam, jei nesi pasirengęs.“

Milana pritaria: „Esu tikra, kad geriausi guru esame patys sau. Dabar aiškiai įvertinau, koks visgi yra geras mano, kaip jogos mokytojos, išsilavinimas. Svarbu suvokti, kad remiantis asketišku indų požiūriu Vakarų pasaulyje išgyventi būtų neįmanoma, – jeigu ir toliau nori būti mama, žmona, jei ir toliau nori turėti darbą bei patogų gyvenimą, pavirsti asketišku jogu nepavyks. O amerikietiškoji jogos mokykla puikiai suderina Vakarų poreikius ir Rytų filosofiją į vienį. Jei aš pavargusi ir užsistresavusi po darbo dienos, žinau, kaip nurimti, – va, tai man yra joga. Jeigu reikia išmintingai bendrauti su savo dukra, joga padeda pasiekti geriausią emocinę pusiausvyrą. Joga man padeda būti geresne mama, moterimi, darbuotoja, o ne nirvanos siekiančia, iš realaus gyvenimo pasitraukusia sekėja.“

Pora neslepia per vieną kelionę pažinusi net kelias Indijas. Vieną – šviesiąją, išsilavinusią – ateities Indiją. Ir tą, kurią pamato dauguma turistų. Pastaroji abiem sukėlė aiškią artėjančios globalios katastrofos nuojautą: septyni milijardai žmonių pasaulyje yra gerokai per daug. „Kad pasaulis būtų neužterštas, neapšiukšlintas, reikia ne tik šiukšlių rinkėjų, bet ir teisininkų, mokytojų, gydytojų. Nes pasaulį pakeisti gali tik išsilavinęs ir sąmoningas žmogus.“

„Pajudini sielą – išsijudina kūnas, pajudini kūną – išsijudina siela“, – neabejoja profesionali šokėja, jogos mokytoja Milana Jašinskytė. Kalbant su Milana paaiškėja daug įdomių dalykų: joga tikrai ne tik tiems, kurie moka padaryti špagatą, dažnu atveju netgi atvirkščiai – užsisėdėjusiems biuro darbuotojams ji gali tapti pirmu laipteliu į sveikesnį save, nes, pajudinus mintis, dažniausiai pabunda ir kūnas.

Žmonės.lt portale startavus turinio projektui „Išeik į lauką“, jogos meistrę Milaną apie jogą kalbiname kiek kitu kampu – ar tai tas sportas, kurį galima suderinti su darbu, ar šiuos užsiėmimus lengva perkelti į lauką, ar užsisėdėjusiam biuro darbuotojui ji – įveikiamas iššūkis?

Milana, ar jogos užsiėmimai lauke yra įprastas reiškinys?

Gamta žmogui yra labai svarbi, ji glaudžiai susijusi ir su joga – idealiu atveju tai daryti turėtume būtent lauke, nes gaunamas dvigubas rezultatas: susijungimas ne tik su savimi, bet ir su gamta. Darant jogą labai svarbu kvėpavimas, todėl tobula, jeigu tai vyksta gryname ore, žinoma, ne pačiame miesto šurmulyje, bet kažkur atokiau – pavyzdžiui, miesto parke. Tie, kas praktikuoja jogą, moka tam tikras kvėpavimo technikas, todėl natūralu, kad kuo šviežesnis, gaivesnis oras, tuo sveikiau.

Apskritai galvojant, tai gamta tiesiog ramina, ji prideda papildomos vertės ir naudos sportui, tarsi apjungia žmogų ir gamtą į vienį, – o jogos tikslas yra fizinį kūną apjungti su emocijomis.

Joga ant biuro stogo – šiuolaikinio darbuotojo galimybė būti sveikesniam?

Kai kurie verslo centrai turi įsirengę ant stogų gražias terasas, kuriose išties malonu būti – pačiai teko dalyvauti vienos įmonės sveikatinimo mėnesio iniciatyvoje, kuomet per pietų pertrauką, ant stogo, darydavome jogą su darbuotojais. Tai tikrai labai sveikintina idėja, nes žmogus teoriškai biure, tačiau jis išeina iš savo kabineto, pabūna lauke, atsipalaiduoja, pailsi.

Žiemos metu jogos mokytojai samdomi atvykti tiesiog biurą ir per pietų pertrauką vesti treniruotes, nes mūsų toks klimatas, kad užsiėmimai ant stogo gali vykti tik ribotą laiką.

Kaip darbuotojams sekasi „prisijaukinti“ jogą?

Situacijų būna labai įvairių, priklausomai nuo to, kiek darbuotojas užsisėdėjęs. Sveikintina, kai ateina žmogus, kuris, matosi, seniai neturėjęs beveik jokio fizinio aktyvumo, turintis antsvorio ar problemų su mityba – visada apsidžiaugiu, kad jis pasiryžo pokyčiams. Deja, neslėpsiu, tendencija yra tokia, kad blogi įpročiai yra tiek gajūs, jog po kelių kartų neretai žmogus daugiau nebegrįžta. Seniau dar galvodavau, gal kažkas nepatiko treniruotėje, gal kažko nesuprato, tačiau patirtis parodė – pasidavimo priežastys slypi įpročiuose, juk 20 metų rūkęs žmogus, būna, bando ir bando mesti, tačiau vėl ir vėl grįžta prie žalingo įpročio.

Būtent dėl šių priežasčių rekomenduoju savo gyvenimo būdą keisti be streso, po truputį – juk jeigu niekada nesportavote, naivu būtų tikėtis, kad pradėjus tai jums iškart teiks malonumą ir jūs be to negalėsite gyventi. Taip ir su joga – pradėkite nuo karto per savaitę, nespauskite savęs. Laikausi tos nuomonės, kad šioje vietoje drastiškumas tik pakenks, įves dar daugiau frustracijos. Tarkime, jeigu žmogui sunkus periodas arba jis turi antsvorio, natūralu, kad jam reikės gerokai daugiau ryžto, kad prabėgs daugiau laiko, kol pasimatys pokyčiai.

Ar joga apskritai tinkamas sportas užsisėdėjusiems žmonėms?

Joga kaip tik labai dėkinga senų įpročių kankinamiems žmonėms, nes juos reikia keisti švelniai, o jogos praktikų metu žmonės skatinami atrasti savo galimybes – mokytojas niekada nespaus jūsų, nelieps padaryti daugiau, negu jūs galite, kas gana dažnai vyksta su kitais sportais ir išgąsdina.

Jogos metu žmogus žino – jis bet kada gali pailsėti, nieko nedaryti per prievartą, savu tempu lavinti pojūčius, mokytis pajusti, ko šiandien reikia būtent jo kūnui ir protui. Rezultatai tikrai pasimato, tiesiog reikia pralaukti tam tikrą laiką, praeiti tą pradžią, kuri labiausiai visus baugina.

Ar biuro darbuotojas gali praktikuoti jogą pats savarankiškai, tarkime, darbo pertraukos metu?

Joga yra labai „patogus“ sportas – jeigu žmogus turi pagrindus, kuriuos jam pačioje pradžioje suteikia mokytojas, vėliau jis gali visą tą praktiką perkelti į savo asmeninę erdvę, ar tai būtų namai, biuras ar parkas šalia darbovietės. Tokiomis sąlygomis jis gali padaryti paprastus pratimus, kurie tikrai nereikalauja kažkokio ypatingo pasiruošimo ar aprangos. Kai kuriuos pratimus galima daryti netgi su sijonu! (šypsosi)

Jogoje yra apstu pratimų, tarp kurių tikrai rasite paprastesnių, lengvai pritaikomų kasdienybėje – jie padės nusiraminti, atsipalaiduoti. Tai – nieko nekainuojanti jogos pusė, kurią kiekvienas galime turėti, jeigu būsime praėję pagrindus su mokytoju. Kartą išmokus, tai liks jums visam laikui. Nepastebėsite, kai jogą praktikuoti pradėsite vos atsikėlę, lovoje su pižama, per pietų pertrauką, sėdėdami savo darbo kabinete ar tai net skrisdami lėktuvu. Tai taps tokiu įpročiu, be kurio nenorėsite ir nebegalėsite gyventi.

Kodėl tarp gausybės užsiėmimų reikėtų rinktis būtent jogą? Kokie jos privalumai?

Mes visi žinome, kad protinę veiklą tiesiog būtina derinti su fizine: sportininkams rekomenduojama turėti protinio darbo, o biuro darbuotojams – fizinio, nes visur būtinas balansas. Jeigu visą dieną prasėdime biure, turime rasti progų pajudėti, prasimankštinti. Joga, kaip minėjau, dėkingas užsiėmimas, nes paprastiems pratimams jums nereikės ypatingo pasiruošimo, juos lengvai pritaikysite kasdienybėje ar net darbe. Joga moko ir taisyklingai kvėpuoti, todėl net darbinio susirinkimo metu, tinkamai kvėpuodami, savo emocijas per kėpavimo pratimus galime nukreipti mums reikalinga linkme.

Visos ligos prasideda nuo streso, todėl ten, kur esame užsiblokavę psichologiškai, mums pasireikš per fizinį kūną, todėl kuo labiau save išlaisvinsime per fizinį kūną, tuo labiau išlaisvėsime ir emociškai, būsime labiau atsipalaidavę, mažiau stresuosime, nebebijosime darbe prezentacijos (šypsosi). 

Arba, tarkime, jums tenka dirbti su konfliktišku kolega, kuris jus erzina. Praktikuodami jogą išmoksite atpažinti savo pyktį, nukreipti jį tinkama linkme, galų gale susigyventi su juo. Žmogaus požiūris į aplinką tarsi „sveikėja“, todėl pradėjus nuo tokių mažų dalykų mūsų gyvenimas pamažu pradeda iš esmės keistis į gerąją pusę.

Dažnai girdime, kad joga labiau tinka ramesniems žmonėms. Ar ji tiktų karštakošiams?

Būna žmonių, kurie blogas emocijas išlieja, tarkime, trankydami bokso kriaušę. Vis dėlto, aš manau, kad tie blokai niekur nedingsta. Stiprybė yra ne ištaškyti pyktį, kuris nejučia parbėga atgal, bet su juo susitikti akis į akį, jį suprasti, pažinti, suvokti, kodėl tokia emocija tave aplankė. Įsigilinęs tu dažniausiai supranti, kad pykčiui net nėra pagrindo, kad tai tėra tavo paties asmeninės baimės. Atradęs pyktį ir su juo susigyvenęs įsitikini, kad jo net nereikia niekur taškyti, jį reikia priimti. Joga moko šių dalykų – visai kitu kampu pažvelgti į savo psichologiją. Ji kviečia susitikti su savo demonais, baimėmis, destruktyviomis emocijomis akis į akį ir atrasti būtent jums tinkamus sprendimus.

Kai sėdime ofise, visą dieną gauname laišką po laiško, problemą po problemos, nuolat reikia kažką spręsti – mūsų kūnas per dieną tarsi susitraukia. Pastebėkite, dienos pradžioje dar būnate energingi, su nuotaika, tačiau ta būsena blogėja, kūnas tarsi traukiasi, mintys apsivelia, pasikeičia mūsų kalba. Atpalaidavus kūną, atsipalaiduoja ir emocijos, nes žmoguje viskas susiję. 

Joga padeda pažvelgti individualiai į kiekvieno poreikius – būna žmogus labai santūrus, viską laiko savyje, todėl tam tikros jogos pozos ar kvėpavimo pratimai jam padės tarsi išsiplėsti, o ekspresyvų žmogų atvirkščiai – galima sutelkti vidiniam švelnumui, ramybei, susikaupimui.

Aktyviai jogą praktikuojate apie septynerius metus – ar neteko nusivilti?

Gyvenime tikrai yra buvę situacijų, kai pagalvojau, kad viskas, joga man nepadeda, aš negaunu iš jos ko noriu, gal paprasčiau išgerti kokių vaistų ir tiek. Vis dėlto galiausiai suvoki, kad viskas slypi tavyje, kad tie išbandymai ir sunkumai yra tik dar viena proga juos įveikti, įrodyti sau, kad tu gali susitvarkyti su savimi.

Juk vaistai, tarkime, antidepresantai, viską nuslopina laikinai, o, pasibaigus jų poveikiui, žmogui būna dar sunkiau grįžti į save. Žinoma, piliulę išgerti daug paprasčiau, kartais ji išties būtina, bet jeigu žvelgtume plačiau, tai ilgoje perspektyvoje žmogui vis tiek reikės pačiam atrasti vidinę ramybę, savo laimę, saviraišką, gyvenimišką džiaugsmą. Mūsų vidinės painiavos niekas neišpainios, tik mes patys, o joga gali būti pirmas laiptelis to link (šypteli).

Apie 15% suaugusiųjų kenčia nuo migrenos. Moterys nuo migrenos kenčia du – tris kartus dažniau nei vyrai. Manoma, kad migrena yra susijusi su hormonų lygiu. Tinkamą migrenos gydymą gali parinkti tik gydytojas. Specialistai sako, kad migreną galima įveikti ne tik vaistais, bet ir alternatyviais gydymo būdais. DELFI Gyvai įraše - pokalbis su jogos instruktore ir sveikos gyvensenos šalininke Milana Jašinskyte ir „Eurovaistinės“ farmacininke Laura Vanagaite. L. Vanagaitė paaiškino apie migrenos eigą, priežastis, patarė, kaip elgtis priepuolių atvejais. M. Jašinskytė pasakojo, kad įvairius skausmus galima įveikti tam tikrų judesių ir kvėpavimo pagalba ir pademonstravo keletą paprastų pratimų, kurie turėtų padėti numalšinti net didžiausią galvos skausmą.

Vilniuje pristatyta naujovė Lietuvoje ir Baltijos šalyse - „B-koncepcijos“ desertų kolekcija, kurią pagamino desertų meistrė Jekaterina Buldakova. Kuo jie ypatingi? Yra sveikesni!

Ar žinote, kada šie, savo skoniu ir išvaizda unikalūs, skanėstai ragaujami su didžiausiu malonumu? Ne ankstyvais rytais ar po sočios vakarienės, o popietę. Todėl ir naujos kartos desertų pristatymas sveiką gyvenimo būdą propaguojančiai publikai vyko penktadienį – spalio 13-ąją, baigiantis pietums.

Sekdama naujausias pasaulines kulinarines ir konditerines tendencijas, „B-koncepcijos“ desertų idėją šalyje pirmieji įgyvendino restoranas ir desertinė „Sugamour“.

Sveikuoliškų desertų paskanauti atvyko Milana Jašinskytė ir Mindaugas Rainys, Diana Dargienė, Sigitas Praspaliauskas, Evalda Šiškauskienė, Julija Žižė su dukra Lėja, Inga Stumbrienė su dukra Estela, Jeanas Claude'as Edorhas su šeima, Martynas Tyla ir Neringa Zeleniūtė, Gediminas Žilinskas, Alesia Mačiulis ir daugelis kitų.

15min Milana Jašinskytė pasakojo, kad yra didelė desertų mėgėja, tačiau vieno eksperimento dėka cukraus pavyko atsisakyti.

„Saldumynams turiu didelę silpnybę, bet vieną mėnesį sugalvojau, kad 30 dienų gyvensiu be jokio cukraus. Po šio eksperimento mano suvalgomas cukraus kiekis tapo ribotas ir stengiuosi tai kontroliuoti ir neleisti savo didelei meilei – cukrui – užvaldyti savo gyvenimo“, – šypsojosi M.Jašinskytė.

Tačiau penktadienio vakarą Milana teigė neskaičiuojanti suvalgytų desertų kiekio: „Labai smagu, kad vis atsiranda sveikesnių alternatyvų. Labai žavu, kad tokiame mažame mieste gali rasti kur kas sveikesnių produktų. Labai nustebau, kad šie desertai – dar skanesni už įprastus, nes yra lengvesnės tekstūros. Stebina ir tai, kad jų kokybė ne tik kad nesuprastėjo, bet dar ir pagerėjo.“

Dizainerė Julija Žižė teigė anksčiau desertų nemėgusi, tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis tuomet, kai kardinaliai keitėsi jos gyvenimas.

„Iki pirmo nėštumo nemėgau desertų, tačiau, kai pradėjau lauktis, pamėgau desertus. Matyt tėčio genai „išlindo“, nes jis yra visiškas smaližius, o man visada buvo geriau vos ne lašinio ar geros mėsos gabalas nei desertai. Labiau mėgstu vaisius, tą natūralų cukrų“, – 15min sakė antros atžalos besilaukianti J.Žižė.

Julija atskleidė ir mylimiausią desertą, prieš kurį šiuo metu negali atsilaikyti.

„Labai mėgstu tuos tradicinius grybukus – kiekvieną rytą prie kavos turi būti bent po vieną. Tačiau džiugu, kad yra ir tokių vietų, kurie siūlo sveikesnius desertus, šiandien pamėgau ir juos“, – pasidžiaugė.

Restorano ir desertinės įkūrėja Laura Normantienė, svečius penktadienį sukvietusi popietės arbatėlės, tikisi, kad ir mūsų šalyje gali prigyti puiki „Afternoon Tea“ tradicija.

Ilgą laiką gamindami sveikesnius desertus jų kūrėjai kažkokius ingredientus tiesiog išimdavo iš recepto arba rinkdavosi alternatyvas: įprastą grietinėlę pakeisdavo augaline, karvių pieną į migdolų ir t.t. Rezultatas gaudavosi gana neblogas, bet skanaudamas tokį saldumyną vis tiek nepatirdavai tikrojo deserto valgymo malonumo. Taip po ilgų eksperimentų atsirado „B-koncepcijos“ desertų liniją.

Svarbiausias principas: naujų saldumynų receptai subalansuoti taip, kad skanėstai neprarastų savo žavesio, o intensyvus saldėsio skonis atsiskleistų maksimaliai.

„B-koncepcijos“ desertų idėjos autorius – garsus pasaulio konditeris, ispanas Jordi Bordas, pasiūlęs novatorišką desertų gaminimo būdą, leidžiantį sukurti gardžius ir estetiškai atrodančius, bet sveikesnius desertus: be glitimo, laktozės, pritaikytus veganams ir įvairių alergijų turintiems žmonėms, su mažiau riebalų ir ne tokius kaloringus, bet tuo pačiu tokius pat pasakiškai skanius.

Turbūt visos damos pritars: valgyti saldumynus ir nuo jų nepriaugti nė vieno papildomo kilogramo – kiekvienos svajonė. Sibire, menininkų šeimoje užaugusi konditerė Jekaterina Buldakova šioje srityje dirba septynerius metus ir per juos spėjo išleisti knygą, tapo televizijos laidos vedėja.

Jekaterina yra viena iš pirmųjų konditerių šalyje, lankytojus pradžiuginusi prancūziško stiliaus klasikiniais pyragaičiais. O dabar ji visą dėmesį skiria „B-koncepcijos“ desertų kolekcijai, kurią kuria su didžiausiu entuziazmu: „Naujosios kartos šokoladinis desertas su riešutais puikiai tiks veganams, nes yra be pieno ir kitų gyvūninės kilmės ingredientų, mango ir kokosų desertas ruošiamas be glitimo ir kiaušinių, lengvo ir puraus sūrio pyrago su mėlynėmis, bei riešutų deserto sudėtyje taip pat nėra glitimo. Ir tai – tik dalis šios kaprizingos, meno kūrinius primenančios, išieškotos kolekcijos desertų, kuriuos didžiuodamiesi pristatome šį rudenį saldėsių gerbėjams.“

Mokytoja iš prigimties save vadinanti klaipėdietė Milana Jašinskytė (33) įsitikinusi, kad svarbiausia yra atrasti tokią veiklą, kuria užsiimdamas jaustumeisi savo rogėse. Ilgą laiką profesionaliuose šokiuose save realizavusi M. Jašinskytė pastaraisiais metais atrado dar vieną aistrą – jogą. Netruko aistra peraugti į verslą ir prieš beveik dvejus metus joga besidomintys vilniečiai buvo pakviesti į „Pirklių klube“ praktikuojamus „Milana Yoga“ užsiėmimus.

Užsikrėtė dalijimosi virusu

Pasakojimą apie pirmąją pažintį su jogos mokslu pašnekovė pradeda nuo prieš trejus metus vykusios kelionės į JAV, kurios metu ji ir sutiko savo mokytoją, įkvėpusį permainoms. Apie 7 tūkst. JAV dolerių (5,83 tūkst. eurų) kainavusios jogos pamokos, anot M. Jašinskytės, pirmiausia buvo investicijos į save.

„Minties pradėti mokyti šio meno kitus tuo metu neturėjau. Iš tos mokytojo atvertos skrynios norėjosi pačiai sau pasiimti kuo daugiau žinių. Tačiau po studijų natūraliai kilo noras kiekvienam bakstelėti pirštu į tai, ką atradau. Užsikrėčiau dalijimosi virusu, – šypteli M. Jašinskytė. – Tiesa, šis virusas paūmėjo praėjus daugmaž pusmečiui po jogos mokslo studijų. Kažkuria prasme tam dar reikėjo priaugti.“

Pašnekovė užsimena, kad sprendimas pasinerti tik į mokytojavimą kėlė nerimą daugumai jos artimųjų, esą tai veikla, kuri vargu, ar leis pragyventi, tad visa tai turėtų likti antrame plane, kaip pomėgis. Tokių perspėjimų neklausiusi M. Jašinskytė prisimena apsilankymą pas kitą savo mokytoją, kurios honorarai dydžiu pranoksta daugelio kitų profesijų atstovų. „Vieno jos vedamo seminaro metu klausėme patarimo, ką daryti, kad iš jogos būtų galima pragyventi. Mokytoja tuomet šmaikščiai mums tarė: „Dirbkite normalų darbą.“ Ši frazė taip ir liko atmintyje kaip priminimas, kad svarbiausia, kaip tu tai traktuoji. Man joga yra visiškai normalus darbas, tad neabejoju, kad grąžą jis visuomet teiks – vienokią ar kitokią“, – sako pašnekovė.

Joga Lietuvoje populiarėja, bet lėčiau nei kitose šalyse

Studijos „Milana Yoga“ įkūrėja negaili liaupsių kitoms vietinėms jogos studijoms, kurios per pastaruosius keletą metų iš esmės suformavo tokios paslaugos poreikį ir šiandien ja tautiečiai naudojasi vis aktyviau. Visgi joga, anot pašnekovės, Lietuvoje dar nėra tokia populiari, kokia galėtų būti. Palyginti su kitomis šalimis, jogos, kaip kasdienio užsiėmimo, idėja, M. Jašinskytės manymu, Lietuvoje plinta lėčiau. Pavyzdžiui, jogos mokytojos lankytose Jungtinėse Valstijose jogą jau praktikuoja apie 15 proc. šalies gyventojų. Lietuviams iki to dar tolokai. Ko gero, tai galima sieti su lietuviams būdingu santūrumu, atsargumu, atsižvelgiant į tai, kad daugelis jogą dar mato religiniame kontekste, mistifikuoja. O tai, pasak moters, klaidingas požiūris.

Svarbu ne tik tai, ką siūlai, bet ir tai, kaip siūlai

Visgi tuo, kad jogos užsiėmimų poreikis Lietuvoje yra, M. Jašinskytė įsitikino jau per pirmąją savo vestą pamoką. Į ją susirinko net per pusšimtį sostinės gyventojų. „Pagal planą tai turėjo būti pamoka kelių draugių grupelei. Nesitikėjau, kad jogos asanų mokymai lietuviams bus tokie paklausūs“, – prisimena studijos „Milana Yoga“ įkūrėja.

Paklausta, koks gi jos sėkmės receptas, ilgai nedvejojusi M. Jašinskytė pasakoja: „Manau, labai svarbu yra asmeniškumas, buvimas gyvu pavyzdžiu kitiems. Studijos starto metu jau buvau viešas asmuo dėl kartu su Mindaugu Rainiu laimėto televizijos projekto „Šok su manimi“. Tai, matyt, buvo išties reikšminga – socialiniuose tinkluose vykdyta komunikacija apie „Milana Yoga“ neliko nepastebėta. Daug teigiamos reakcijos sulaukė vietos pasirinkimas. Praktikuoti jogą „Pirklių klube“ pasirinkau intuityviai. Likau sužavėta, išvydusi autentiškai restauruotus šimtamečius rūmus, ir jau tą akimirką žinojau: „Čia bus joga.“ Paranku buvo ir tai, kad nereikėjo įsipareigoti ilgalaikės nuomos sutartims. Pasiteisino ir mūsų eksperimentas, esant palankiam orui, jogos užsiėmimus perkelti ant „Pirklių klubo“ stogo. Nešant žinią visuomenei, stipriai prisidėjo ir žiniasklaida. Retkarčiais turiu galimybę rašyti straipsnius, kuriais Lietuvos žiniasklaidos kanalai noriai pasidalija. Žinoma, viena – būti matomam, bet visai kas kita – būti tikram. Žmonės jaučia tikrumą. O joga mano gyvenime tikra.“

Jeigu darai tai, ką mėgsti, sunkumų nekyla

M. Jašinskytė neslepia džiaugsmo, kad jos veikla vystosi gana sklandžiai. „Probleminių situacijų pasitaiko, bet jos yra išsprendžiamos arba nevertos būti sprendžiamos. Mano giliu įsitikinimu, nereikia užstrigti ties problema, kurios spręsti neverta. Tai daug sykių pasiteisinęs dėsnis, tad jo teisingumu nebeabejoju“, – sako ji.

Pašnekovė tikina, kad šiuo metu didžiausia jos dilema, kaipgi į ir taip jau įtemptą darbo grafiką sutalpinti visas ją dominančias mokslo studijas. Kasmet saviugdos studijoms „Milana Yoga“ įkūrėja išleidžia apie 5 tūkst. JAV dolerių (4,2 tūkst. eurų). Nuo jogos mokslo neatskiriamos ir kelionės. „Nemanau, kad šiandien būčiau tokia laiminga, jeigu ne kelionės“, – sako ji ir priduria, kad ribų, kiek gali tobulėti jogoje, nėra, bet atradimo kelias kiekvienam yra savas.

Svarstantiesiems pradėti savo verslą M. Jašinskytė pirmiausia siūlo atrasti tokią veiklą, kuri teikia vidinį komfortą, o tuomet, jei jau jauti, kad esi savo rogėse, reikia nedelsti ir drąsiai ieškoti būdų, kaip įgyvendinti savo tikslus.

Vasaros pradžioje, šokių ir jogos mokytoja, šokių mokyklos įkūrėja Milana Jašinskytė kartu dėkingumo projekto autore Egle Luotyte socialiniuose tinkluose paskelbė iššūkį, kuriuo kvietė žmones kiekvieną dieną viešai dalintis savo dėkingumo video įrašais ir taip išsiugdyti pozityvų mąstymą skatinantį įprotį. Pačios moterys pažadėjo tai daryti kiekvieną dieną.

Milana ir Eglė susitiko ne atsitiktinai, jas, kaip pačios sako, suvedė dėkingumas. Abi neva labai norėjo išsiugdyti dėkingumo įprotį, kad jis taptų tokiu pat, kaip išsivalyti dantis ar gerti kavą, sportuoti.

Todėl iššūkio paskelbimas buvo tarsi pažadas sau ir kartu priminimas kitiems, kad kiekvieną dieną galime atrasti bent po vieną priežastį, kodėl esame laimingi, kad ir mažiausią smulkmeną, už kurią galime padėkoti.

„Nors ir esu tituluojama dėkingiausia lietuve, tai nereiškia, kad mano gyvenime nebūna blogų dienų. Būtent jos man padeda kovoti dėkingumo „pratimas“. Net pačią liūdniausią ar nesėkmingiausią dieną sakau sau: nagi, juk tikrai ir šiandien nutiko kažkas gero! Ir tikrai – dar nebuvo tokios dienos, kada nerasčiau bent mažiausios smulkmenos. Toks minčių pratimas padeda ne tik pozityviau mąstyti bet ir lengviau išgyventi stresines situacijas“, – apie iššūkio idėją pasakojo Eglė.

„Eglę pavadinčiau dėkingumo profesionalu. Iš tikrųjų norint kultivuoti dėkingumą, reikia išsiugdyti įprotį. Šie video tapo priemone tai padaryti. Nepasikuklinome ir dėl laikotarpio – trys mėnesiai kasdien. Kartais jaučiausi kaip tiesioginiame realybės šou ir, turiu pripažinti, tomis dienomis, kai norėjosi atsiriboti nuo socialinės erdvės ir gyventi privatų gyvenimą, džiaugsmo projektas neteikė.

Kartais praleisdavau dieną, tuomet kitą dieną turėjau įkelti du filmukus“, – patyrimais dalijosi Milana.

Pasak jos, net ir projektui pasibaigus, ji nebegalvoja, kad už kažką turi būti dėkinga. Esą dėkingumas jau yra įprotis, teikiantis daug džiaugsmo ir gerų emocijų.

Vienas šio iššūkio tikslų – surinkti 1000 video, kuriuose žmonės dalintųsi savo dėkingumo akimirkomis. Per tris vasaros mėnesius buvo nufilmuota ir išpublikuota daugiau nei keli šimtai dėkingumo video ir nuotraukų.

„Nors tikslas buvo paprastas ir apčiuopiamas, rezultatai pranoko mūsų pačių lūkesčius. Ir nors iš pradžių buvo neramu, ar tikrai įgyvendinsime šią idėją, ar pakaks ryžto ir drąsos, kiekvieną dieną filmuotis ir viešai skelbti video įrašus apie save, šiandien, pasibaigus iššūkiui esame maloniai nustebusios, jog išsiugdėme įprotį ir pritraukėme į gyvenimus stebuklus“, – atviravo Eglė.

„Šviesiau ir be baimės žiūrėdama į gyvenimą ryžausi atverti savo vardo šokių mokyklą. Neabejoju, kad šio projekto starto sėkmę man pritraukė dėkingumas ir pozityvumas“, – patirtimi dalijosi Milana.

„Jau keletą metų sąmoningai praktikuojame dėkingumą ir skatiname tai daryti kitus žmones. Tačiau nėra nieko veiksmingesnio ir nieko labiau įkvepiančio ir motyvuojančio, nei mūsų pačių pavyzdžiai. Esame įsitikinusios, kad savo veikla padedame sau ir žmonėms tapti sąmoningesniais bei pozityvesniais, ko ypač trūksta visuomenėje“ – mintimis dalijosi moterys.

Rugsėjo 1-oji – jaudinanti diena ne tik pirmą kartą mokyklos slenkstį peržengiantiems vaikams, bet ir jų tėvams. Šiemet į pirmą klasę savo 6-erių metų dukrą Danielę išleidžia šokių mokyklos „Milana dance“ ir „Milana yoga“ įkūrėja Milana Jašinskytė. Kol dukra striksi iš džiaugsmo dėl naujojo gyvenimo etapo pradžios, pati mama kiek nerimauja: „Svarbiausia, kad ji būtų laiminga.“

Ankstyvą penktadienio rytą Milanos Jašinskytės dukra Danielė nekantriai trypčiojo prie durų. Rugsėjo 1-oji – jos jau ilgai laukta diena.

„Ji labai nori eiti į mokyklą. Danielei tai atrodo labai svarbus žingsnis“, – 15min šypsodamasi pasakojo Milana.

O pačią mamą išleidžiant dukrą į mokyklą apėmė dvejopi jausmai – ir džiaugsmas, kad Danielė pradeda naują gyvenimo etapą, ir nerimas – kaipgi jai ten seksis.

„Šiaip dėl nereikšmingų dalykų nesinervinu, esu rami mama, tačiau dabar aš labai jaudinuosi. Čia tas pats, kai pagimdžius išleidžia iš ligoninės ir reikia vienai rūpintis savo vaiku. Kitas jaudinantis etapas, kai išleidi į darželį, ir nerimauji, kaip adaptuosis. O dabar, į mokyklą – dar didesnis žingsnis.

Man labai svarbu, kad Danielė būtų laiminga. Nuo šiol jos gyvenime keisis daug dalykų, prasidės visiškai naujas etapas, iki šios akimirkos aš auginau labai laimingą vaiką, man tai visada buvo prioritetas. Norėčiau, kad taip ir toliau išliktų“, – kalbėjo M.Jašinskytė.

Besirūpindama, kad dukrai būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos tobulėti, ji mokyklą taip pat rinko kruopščiai. „Danielės mokykla bus labai demokratiška – tad tas pereinamasis laikotarpis iš darželio į mokyklą bus švelnus, vaikų niekas nespaus tapti suaugusiais, mokslai bus pateikti per žaidimo pusę. Be to, ji orientuota į meną. Maniškė yra tiksliukė, dėl ko aš esu laiminga, bet manau, kad ateities žmogui yra labai svarbu kūrybingumas. Todėl įvairiausios judesio pamokos jos kūrybiškumą skatins“, – teigė ji.

Milana ypač tikisi, kad dukros smalsumas pradėjus mokytis niekur nedings. „Man labai svarbu, kad vaikas liktų smalsus. Mes, tėvai, patys kartais užgniaužiame jų smalsumą, neatsakydami į klausimus kas, kur, kodėl, kaip. Todėl tikiuosi, kad Danielė pati norės mokytis, norės sužinoti naujų dalykų. Skaičiuoti, rašyti mes visi anksčiau ar vėliau išmoksim, bet tikrajai gyvenimo kokybei svarbiausia, kad vaikas pats norėtų augti, gilintis į sritis, kurios jį domina“, – sakė M.Jašinskytė.

Nors kai kurie tėvai prieš mokyklą kone visą vasarą su vaikais pluša, norėdami, kad jie ateitų kuo geriau pasiruošę, Milana vadovaujasi taisykle – nespausti.

„Į mokyklą dukrą leidžiu be paruošiamosios klasės, ji neturėjo tos įžangos, bet manau, kad vis tiek viskas bus gerai. Ji moka skiemenuoti, perskaityti nesudėtingus žodžius, nors geriausiai Danielei sekasi skaičiavimas. Tačiau kadangi mačiau, jog jai tai dar nėra labai įdomu, stengiausi jos ir nespausti. Manau, kad viskas ateis su laiku – matant mokytojo ir kitų vaikų pavyzdį“, – pasakojo Milana.

Tačiau kai jau mokslo metai įsivažiuos, tinginiauti ji savo dukrai tikrai neleis. „Aš mokiausi labai griežtoje mokykloje – toje pačioje nuo 1-os iki 12-os klasės. Buvau pripratusi laikytis režimo, tvarkos, dar kiekvieną dieną šokau „Žuvėdroje“, kur vėlgi buvo disciplina. Mano diena buvo sudėliota tiksliai pagal grafiką, aš visada buvau darbo vaikas. Žinau privalumus tokio griežtumo, bet taip pat žinau, kur tokie dalykai vaiką blokuoja ir neleidžia atsiskleisti. Svarbiausia, kad vaikams mokslai nekeltų negatyvių emocijų. Todėl stengiuosi ir pati save auklėti nespausti dukros, bet vis dėl to manau, kad būsiu ta mama, kuri visada tikrins, ar namų darbai padaryti. Tai yra svarbu atsakomybės jausmui ugdyti“, – tikino ji.

Prisimindama savo Rugsėjo 1-osios šventę, Milana sako, kad į mokyklą ėjo nekantraudama, bet kartu ir kiek bijodama naujos aplinkos.

„Kadangi visada matydavau savo vyresnes tetas, kurios į mokyklą vilkdavosi uniformą, ir pati labai laukiau dienos, kada aš ją galėsiu pasimatuoti. Kai man jau reikėjo eiti į mokyklą, buvo kaip tik tie metai, kai jų nebevertė vilktis, bet nepaisant to, į Rugsėjo 1-ąją vis tiek ėjau su ta ruda, tarybine uniforma, nes tai buvo mano svajonė, ji suteikė man kažkokį statusą, kad esu vyresnė“, – 15min pasakojo Milana Jašinskytė.

Milanos Jašinskytės ir „Dear Freedom“ netikėtas susidūrimas jiems abiem atnešė naujų vėjų ir tik teigiamų emocijų. Susidūrimo rezultatas džiugina minimalistinės ir gaivios mados mylėtojus: taip gimė trečioji, vienuolikos modelių, be galo vasariška, šiek tiek valiūkiška, bet moteriškai subtili šio prekės ženklo kolekcija šiltajam sezonui.

Milana prasitarė, kad būti ne sportinių drabužių modeliu kūrėjai ją pasirinko pirmą kartą.

„Labai džiaugiuosi, kad „Dear Freedom“ sumanytojos manyje pamatė būtent tą asmenybę, kuri atitinka jų kūrybos filosofiją. Tai, kad modeliais vis dažniau tampa su šia profesija nieko bendro neturintys – labai sveikintina, todėl pasiūlymą priėmiau su šypsena. Kokį darbą beatlikčiau, man labai svarbu gera energija, o tokį laisvą grožį kuriantys menininkai yra ne tik puikios, bet ir labai talentingos asmenybės. Fotosesija praėjo smagiai ir su dideliu vieni kitų palaikymu“, – pasakojo Milana Jašinskytė, fotografui Ramūnui Tanguriui pozavusi jogos namuose „Yoko“.

Angliškas žodis „freedom“ reiškia laisvę, o Milana skirtingais gyvenimo momentais laisvę suprasdavo įvairiai, tačiau laisvė visada buvo jos siekiamybė. Milana iki šiol daug keliauja, yra spontaniška, jai reikia erdvės sau.

Milanos drabužinėje daugiausia vietos užima laisvi ir platesni rūbų modeliai, marškiniai, taip mylimos suknelės, kurios jai vis dar yra antroje vietoje po patogių kelnių.

„Patogumas man – svarbus ne mažiau už grožį ir prekinio ženklo filosofiją. Dievinu baltą, mėlyną, rožinę, kūno atspalvius, o pirkdama drabužį stengiuosi neapsikrauti tuo, kas man nereikalinga. Dažniausiai perku neplanuodama ir tik tuomet, kai pamatau tą vadinamąjį savo daiktą ir juos skirstau į „privalu turėti” ir „nupirkta su polėkiu”. Pastarieji neretai talpina malonias mano gyvenimo istorijas…” – svajingai kalbėjo Milana Jašinskytė.

Jogos trenerė sako, kad išvydusi „Dear Freedom“ kūrėjų Kristinos Baušienės ir Rasos Barkauskienės kuriamą kolekciją užsimanė visko iš eilės.

„Turbūt žinote tą jausmą... – nusijuokė. – O kai dar ir tinka viskas, apskritai nebežinai, kur dėtis! Drabužiai labai universalūs, juos gali vilkėti prie sportinių batelių – atrodysi stilingai ir žaismingai, bei prie aukštakulnių, šitaip pabrėždama gracingumą”, – pasakojo Milana Jašinskytė.

Birželio pirmąją dieną socialiniuose tinkluose pasklido žinutė apie iššūkį, kurį paskelbė dvi pozityvios, nuolat gera nuotaika ir energija besidalinančios moterys: šokių ir jogos mokytoja, Milana Yoga įkūrėja Milana Jašinskytė bei „Dėkingumo dienoraščio“, tinklaraščio #365laimesdienos autorė Eglė Luotytė.

Moterys pasidalino žinute apie tai, kad skelbia dėkingumo iššūkį. Visų pirma – sau, kurio tikslas – išsiugdyti dėkingumo įprotį, išmokti sąmoningai vertinti tai, ką turi ir džiaugtis mažais dalykais.

„Psichologiškai patvirtinta, kad dėkingumas – tai greičiausias kelias į pozityvų mąstymą. Dėkodami mes išmokstame būti čia ir dabar, įvertiname, kokie esame turtingi – nebūtinai materialiąja prasme, išmokstame džiaugtis čia ir dabar, o ne laukti „geresnių laikų“. Todėl kartu su Milana nusprendėme paskelbti iššūkį, kurio metu pačios skatinsime dėkoti. Taip tikimės įkvėpti ir visus Lietuvos gyventojus.

Norėčiau, kad žmonės išmoktų dalintis pozityviomis mintimis bei patirtimis, ir imtų mažiau skųstis ar reikšti nepasitenkinimą viešai. Tai skamba gan paprastai, tačiau išsiugdyti tokį įprotį man prireikė laiko“, – apie iššūkio idėją pasakojo „Dėkingumo dienoraščio sumanytoja Eglė.

Iššūkio tikslas – surinkti 1000 video įrašų, kuriuose žmonės dalintųsi, už ką jaučiasi dėkingi. Prie iššūkio gali prisijungti visi norintys. Tereikia savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje įkelti trumpą video su raktiniu žodžiu #1000aciu. Taip moterys tikisi paskatinti žmones viešai dėkoti vieni kitiems.

„Šis projektas man bus iššūkis iš dalies todėl, kad dėkingumo video su Egle kursime kasdien, visą vasarą. Taip noriu pati suformuoti įprotį įvertinti tai, kas mano gyvenime jau egzistuoja. Manau, jog tiek aš, tiek visi dalyvaujantys, nustebsime, kiek daug jau turime, esame pasiekę, kiek daug egzistuoja dalykų, už kuriuos esame dėkingi, tik tai pamirštame.

Neabejotinai tai yra didžiulis žingsnis tikrosios laimės link. Norime, kad šypsenos plistų ir visi taptume geresni, laimingesni. Juk ne tiek daug iki pilnos laimės reikia – bent akimirkai sustoti, nusišypsoti ir padėkoti už tai, ką jau turime“, – mintimis dalijosi Milana Jašinkskytė.

Rugpjūčio 30 dieną moterys paskelbs iššūkio rezultatus ir tikisi, kad rudenį pasitiksime kur kas pozityvesni.

Milanai Jašinskytei ši vasara buvo kupina naujų patirčių – kone pusę praleido keliaudama. Iš pradžių Ibisa, mėnuo klaidžiojimų po Aziją, o dabar – dar ir Rio de Žaneiras. Nors į Braziliją ji vyko dirbti, tačiau spėjo daug pamatyti: ne tik sporto karštinės užvaldytus milijonus žmonių, tačiau ir tikrąjį šalies gyvenimą – nuo šalia aidinčių šūvių iki tobulų panoramų ir aistringų sambos šokėjų.

Susitvarkiusi visus darbo reikalus, Milana susikrovė daiktus ir 9 dienoms išvažiavo į Rio de Žaneirą, kurį iškart įsimylėjo. Pasak jos, tai – tobulas didmiestis, apsuptas vandenyno ir šildomas saulės, todėl jam neįmanoma likti abejingam. 

Milana pasakojo, kad Rio žaidynėms kaip reikiant pasiruošę – mieste visur pilna apsaugos patrulių, olimpiados reklamų, milijonai žmonių pasidavę sporto karštinei. Jei ne darbas, susijęs su „Milana Yoga“ projektu, ji čia net nebūtų atvažiavusi, todėl labai džiaugiasi pasitaikusia galimybe tokį įvykį pamatyti gyvai.

„Pirma, neplanuota, gana trumpa – tokia mano kelionė į Braziliją. Po mėnesio kelionių Azijoje net nebesvarsčiau niekur keliauti, norėjosi skirti laiką naujo šokių bei jogos sezono planavimui bei savo mokiniams. O gavosi dar geriau – tarp kelionių, būdama Lietuvoje, per tris savaites susiplanavau sezono darbus, jaunųjų porelėms paruošiau vestuvinius šokius bei vedžiau jogos pamokas. Suspėjau viską, namai bei artimieji taip pat liko išmylėti, viską ir visur darėme susikibę už rankų“, – Žmonės.lt sakė Milana. Nors į Rio vyko dirbti, tačiau spėjo ir nemažai pamatyti, nes filmuodavo sekas įspūdingiausiose miesto vietose. „Man pačiai reikėjo susivokti, kad ne turistauti atvažiavau, nors ten yra tiek vietų, kurias noriu pamatyti. Kadangi filmavausi jogos video, ieškojom gražių tam tikslui vietų. Kiek spėjau, tiek pamačiau, svarbiausia, kad į favelas nuvykau“, – kalbėjo ji.

Ir tokio didelio skurdo vienoje vietoje, aplink aidančių šautuvų garsų, ji sako, nėra regėjusi... „Pirmą kartą nuvykom ten su TV komanda. Į favelas patekimas buvo per „viršų“ – sėdi į keltuvą, kuris sustoja keliose stotelėse. Kiekvienoje stotelėje yra policijos būdelė su apsauga tiems, kas čia negyvena. Kas gyvena, policijai nerūpi, jie net nesikiša. Visi gąsdino, tačiau norėjau patekti giliau į lūšnynus. Nors nuolat girdėdama aidint šūviams, nesijaučiau labai saugi. Tad kitą dieną nuvykau su čia gyvenančios lietuvės draugės vyru ir patekau į vidų. Jis dirba Jungtinėse Tautose, nusimano apie saugumą ir užtikrino, kad čia tikrai nesaugu. Dažniausiai jaučiuosi gerai visur ir saugumo nedramatizuoju, visur su žmonėmis galiu susikalbėti, bet dar niekada negirdėjau tiek daug apie jį kalbant, Rio situacija gana rimta“, – pasakojo Milana.

Todėl ir favelose nufilmuota jogos seka jai – mėgstamiausia iš visų: „Aplinka tokia tikra, žmonės tikri, problemos, skausmas ir nusikalstamumas – taip pat. Pamenu, pribėga berniukas su mediniais pagaliukais susikonstravęs ginklą, žiūri į akis ir imituoja šovimą. Tokia ten realybė.“

Tačiau iš kitos pusės, pasak jos, favelose verda tikras gyvenimas, kuriame – sambos ritmai, fantastiški muzikantai, ore tvyranti aistra.

„Favelos įsikūrusios geriausiose miesto vietose, su fantastiška panorama, tad ten ir pavakarieniavom, skambant gyvai sambos muzikai. Juda visi iš širdies, ten tikros emocijos. Dainuoja, kiek balsai leidžia. Stovėjau kaip įkalta ir su plačia šypsena stebėjau aplink tvyrančią energiją. Žinot tą jausmą, kai nepaisant to, kad visi šoka, tu net nejudi, šypsena veide nekinta valandas ir nori vienintelio – kad laikas sustotų“, – prisimena ji.

Palaikė Lietuvos krepšininkus

Būdama Rio, Milana nepraleido progos pamatyti ir kovojančių dėl pergalės lietuvių – pavyko patekti į Lietuvos krepšininkų kovą su Argentina. Ir nors paprastai ji sportą stebi ramiai, tačiau ore tvyrantis užsidegimas ir puiki nuotaika galiausiai užvaldė ir pačią M.Jašinskytę.

„Sėdėjau tribūnose viena, aplink buvo vien argentiniečiai. Kai pamačiau keletą lietuvaičių šaukiant Lietuvos vardą, iš karto prisėdau šalia jų. Buvo kiek nejauku tupėti tarp tokių dainingų ir karštų vyrų iš Argentinos. Įdomi patirtis, nes nemaniau, kad jie tokia daininga tauta – vietoj sporte dažnai pasitaikančio klykimo, dainavo. O lietuvius palaikė atvykusi maža dalis tautiečių ir brazilai. Ir aš palaikiau, žinoma. Stebėdama rungtynes būnu santūri, bet šis žaidimas ne kartą pastatė mane ant kojų ir išprovokavo rėkimą, – šypsosi ji. – Nuostabiai vyrai sužaidė. Tada susimąsčiau, su kokia didele šalimi varžomės, kiek talentingų žmonių mūsų maža šalis turi ir kaip svarbu mažoms tautoms bent čia būti pastebėtoms.“

Taip pat Milana nusipirko bilietą į vandensvydžio rungtynes, tačiau jų nežiūrėjo – norėjo patekti į olimpinį miestelį ir nufilmuoti jogos sekas: „Kiekvienas su savo prioritetais, užtat video gavosi įdomus: joga po sporto.“

Gyvenimas su 6 vyrais

Milana Rio galėjo jaustis kaip niekada saugi – gyveno po vienu stogu su 6 vyrais, kurie dar ir padėjo filmuoti, montuoti jogos sekas. Čia komentuojantis rungtynes Mindaugas Rainys, Milanai atvykus, kaip jau įprasta, buvo „apdovanotas“ dar keletu darbų.

„Bute, kuriame buvau apsistojusi, nuotaikos darbingos. Jie jau trečią savaitę dirba Rio, tad buvo jaučiamas nuovargis. O Mindaugui atvežiau dar daugiau darbo. Derinausi prie jo grafiko, nes jis pats filmuoja, montuoja mano jogos sekas. Beje, kelionėje nutiko svarbus įvykis – čia susipažinau ir net drauge gyvenau su savo pusbroliu Mantu Stankevičiumi. Jis kartą man parašė žinutę į feisbuką, nes pamatė mane per laidą „Šok su manimi“, atpažino iš pavardės. Pasirodo, kad mūsų močiutės buvo seserys. Susirašėme keliomis žinutėmis, tačiau tuo viskas ir baigėsi. O dabar, po 4 metų, susitikome Rio viename bute. Smagu buvo susipažinti, iš mūsų akių matyti, kad giminės“, – pasakojo Milana.

Aukštos kainos ir angliškai nekalbantys vietiniai

Kadangi Milana ypač mėgsta šiltą orą, išvykusi mėgavosi Brazilijos žiema, kuri, pasak jos, yra šiltesnė už mūsų vasaras. „Ten mačiau vienas gražiausių mano matytų panoramų. Visur vanduo, kalnai, miškai – tobula vieta gyventi. Rio žiema šiltesnė už lietuvišką vasarą, maistas fantastiškas. Šalis turi viską, pati viskuo apsirūpinusi. Kai netyčia aptikau Acai uogų šerbetą, iš viso ištirpau. Šios uogos auga amazonės miškuose ir vadinamos „super food“. Lietuvoje jos atvežamos džiovintos, o sulčių litro kaina tokia aukšta, kad niekada nebuvau jų ragavusi“, – sakė M.Jašinskytė.

Tačiau viską išragavus, dabar jai teks daug sportuoti: „Maistas buvo labai skanus. Visur, kur šią vasarą buvau, pateikalai buvo labai geri. Ibisoje atsivalgiau paelijų, Tailando virtuvė viena geriausių pasaulyje, Laose maistas natūralus ir kokybiškas, o Rio gausi visko, ko nori. Tad man ir pasisekė, ir nelabai, nes dabar turėsiu visą šį gėrį išsportuoti. Kelionėse paragauji neragauto ir nėra paprasta išlaikyti įprastą racioną.“ „Mane nustebino tai, kad ten žmonės visai nekalba angliškai. Kaip sako patys brazilai, „mums nieko nereikia, mes viską turime“, tad ir užsienio kalbos mokytis daugelis nesivargina. Ir čia labai brangu, absoliučiai viskas. Nesuvokiu, kaip skurdžiau gyvenantis žmogus čia pragyvena. Net už gyvą muziką restorane lūšnyne sumokėjau 12 eurų“, – prisimena Milana.

Nors ir teko nemažai dirbti, Milana sako visiškai nepavargusi, pažintys su naujomis kultūromis visada įkvepia.

„Specialiai iš Rio Kopakabanos paplūdimio „Milana Yoga“ feisbuke transliavome jogos pamoką. Visą naktį nemiegojom, nes gamyba vyko tos pačios dienos vidurdienį. Tad taip ir sukomės: tik atvykus patyriau jet lag (laiko skirtumas), viena naktis buvo skirta transliacijai, kasdien filmavome video bei bandžiau pajusti brazilišką gyvenimo būdą. Beje, prieš išvykdama į Rio oro uoste telefonu bekalbant su mama ji man priminė, kad turi mano rašytą straipsnį Klaipėdos dienraštyje apie kelionę į Graikiją. Tuo metu buvau vienuoliktoje klasėje. Iki šiol pro rūką prisimenu šį faktą. Pasirodo, norėjau stoti į žurnalistiką. Kaip su laiku gauname viską, apie ką kažkada svajojome, tiesa?“, – šypsosi. „Būtinai grįšiu kelionei po Braziliją, ne tik Rio. Neabejoju, kad visa šalis nuostabi, su tokia gamta kitaip ir būti negali“, – Žmonės.lt įspūdžiais dalijosi Milana Jašinskytė.

Kelionė, trukusi pusantro mėnesio. Tikrai ne kiekvienas galėtų pasigirti tokiu smagiu nuotykiu kaip ką tik iš atostogų grįžusi Vilniaus šokio akademijos ir „Milana Yoga“ įkūrėja Milana Jašinskytė (32). Birželio pradžioje Ibisoje atsipūtusi ir diskotekose apsilankiusi Milana, vos tik grįžusi vėl leidosi į kelionę, tačiau šįkart – į Aziją, visiškai viena ir be planų – ten, kur akys veda.

Pasak Milanos, jos vasaros visada būna laisvesnės, todėl kad ir mėnesį gali sau leisti pakeliauti. Susikrovusi ant pečių reikalingiausius daiktus šįkart ji leidosi į Aziją. M.Jašinskytė sako, kad moterys nepatikėtų, su kokia kuprine ji keliauja. Tik prisipažįsta, jog šįkart pasiėmė kiek didesnę, jei ką nors nusipirktų. Ir kaip tikra moteris prisipirko šilko ir papuošalų.

Būti su savo mintimis Beveik visą Aziją skersai išilgai išnarsčiusi Milana mielai čia sugrįžta vėl: „Šiuo metu man Azija yra Žemynas numeris 1“, – sako ji. Mėgstamiausia kelionių vieta ne tik dėl stiprios energetikos, jogos ir meditacijos stovyklų, bet ir dėl jos mėgstamo šilto klimato, nuoširdžių žmonių.

Į kelionę Milana leidosi visiškai viena – norėjo nurimti, pabūti su savimi ir tiesiog skaityti knygas – jai tai geriausias būdas atsipalaiduoti. „Labai norėjau išvažiuoti viena ir pailsėti nuo visko, atsipūsti nuo žmonių, pastaruoju metu man vis trūko miego. Savo darbe labai daug bendrauju, per dieną pro mane praeina daug klientų, kuriems dalinu savo energiją, nuotaiką, polėkį. Nors tai ir mėgstu, bet ateina riba, kai reikia pasikrauti, kai reikia išgirsti, ir kas mano galvoje vyksta. Asmeninio albumo nuotr./Milana Jašinskytė Taigi labai laukiau laiko, kada galėsiu pabūti viena su savimi, galėsiu pabaigti skaityti knygas, pradėti naujas. Per 10 dienų perskaičiau penkias, kai skaitymo tempas sulėtėjo, supratau, kad rimstu“, – Žmonės.lt pasakojo M.Jašinskytė.

Negi buvo akimirkų, kai visgi norėjosi kompanijos? „Taip, kartai norėjosi su kuo nors pasidalinti įspūdžiais. Pavyzdžiui, aš pirmą kartą paliečiau dramblį – norėjau cypti iš laimės, bet viena juk nerėksiu. O prieš mane visas būrys draugų jodinėjo, garsiai leido džiaugsmo kupinas emocijas. Tai viduje džiaugiausi, bet ekspresyviau išreikšti neišėjo.“

Išvakarėse pradėta planuoti kelionė 

Kai Milana pirkosi skrydžių bilietus ir planavosi atostogas, jos pagrindinis tikslas buvo aplankyti Tibetą, į kurį norint patekti reikia įsigyti specialų turą. Tačiau kaip tik tomis dienomis, kada turėjo ten viešėti, kinai uždarė sienas. Taigi ji turėjo pergalvoti visą kelionės planą. „Pagalvojau, kad Tailandas visada yra geras pasirinkimas – ten man viskas pažįstama, puikus oras, šalis labai civilizuota. Labai mėgstu šilumą ir žinojau, kad ten bus saulės, žinojau, kad bus puikus maistas – juk jų virtuvė yra viena geriausių pasaulyje“, – šypsosi ji.

„Kelionė prasidėjo Bankoke. Sau buvau pasakiusi, kad į Kiniją tikrai nekeliausiu, tai nėra mano pati mėgstamiausia šalis. Dar iš vakaro sėdėjau ir nežinojau, ką daryti, kur važiuoti, ko aš noriu. Tai nusprendžiau iškart važiuoti į Čiangmajų, Šiaurės Tailandą. Jis – jaukesnė Bankoko versija. Naršydama internete, netyčia pamačiau, jog ten vyks jogos stovykla, kurioje buvo smalsu dalyvauti. Todėl leidau laiką ten – jodinėjau drambliais, susigalvojau veiklos ir laukiau stovyklos. Iš tiesų, per visą kelionę, kur tik galėjau, dariau jogą – susirasdavau mokyklą ir eidavau į pamokas. Įdomu tai, kad Azijoje nesutiksi mokytojo azijiečio – visur jogos pamokas vedė kitų rasių žmonės“, – pasakojo Milana.

Stovykla, užkabinusi giliausius jausmus 

Milana buvo nusižiūrėjusi tantra joga stovyklą: „Nors ir esu amerikietiško braižo mokytoja, tačiau mėgstu aplankyti skirtingas mokyklas, bet su tantra man tai buvo pirmoji pažintis. Iš visų patirčių dėliojuosi savo jogos mozaiką, kuri tinka man ir mano studentams. Taip pat tantra joga daug kam asocijuojasi su seksu. Tačiau mano aplankytos stovyklos tema buvo „emotional healing“. Visas 5 dienas Milana buvo uždaryta stovykloje – negalėjo niekur išeiti, o iki 11 valandos ryto negalėjo ir kalbėti. Be to, valgiaraštis buvo vegetariškas, žmonės negavo jokių saldumynų ir kavos, todėl jau antrą dieną daugelis vaikščiojo apduję.

Pasak jos, stovyklos vieta buvo labai stipri energetiškai – viduryje jos stovėjo šventykla, aplink ją buvo išdėstyti pastatai, kuriuose visi įsikūrė. Tai – vadinamasis ašramas, jame nieko, be jogos ir meditacijų, nevyksta. „Kiekviena diena turėjo temą: liūdesys, pyktis, agresija. Tad visa dienotvarkė buvo su tuo susijusi. Ryte – valandos meditacija, po to paskaitos, jogos asanos praktika, kurią, beje, ištvėriau tik du kartus, nes esu buvusi labai geroje jogos asanų mokykloje, todėl ne viskas įtinka. Tuomet būdavo laisvas laikas, paskaitos apie įvairias emocijas ir kasdien skirtinga vakaro programa – šokome transinius šokius, žaidėm žaidimus, žiūrėjome įkvepiančius filmus“, – pasakojo M.Jašinskytė.

Mintis apie emocijas kiekvienas dėliojosi ne tik savo galvose, bet buvo priversti ir garsiai apie tai prabilti nepažįstamiems žmonėms. „Užsiėmimai vyko žaidimo forma, bet galiausiai tai pravirkdė visus. Mums teko kalbėti apie dalykus, kurie skaudina, liūdina, kalbėjome, kam norėtumėm atleisti. Stovyklos jogos mokytojai buvo psichologai, užduodami klausimus jie bandė paskatinti kiekvieno monologą su svetimu žmogumi. Kiekvieno mūsų vidus turi daug sluoksnių – psichologai gvildena patį pirmąjį, o per meditaciją ir dvasingumą bandoma eiti giliau. Kai pradedi tirti save, kai kurie momentai taip užkabina, kad maža nepasirodo“, – šypsosi ji. Ar pačią užkabino? „Taip. Neblogai save pažįstu, tačiau kiekvienas dar gilesnis tyrinėjimas atskleidžia naujų dalykų ir paslapčių. Visi mes turim vaikystės, meilės nuoskaudų. Atrodo, kad daug kas jau pamiršta, bet štai išprovokavo ir mane.“

Atvykusi kompanija ir nardymas

Kita kelionės stotelė – Laosas. Milana 4 dienas viešėjo Luangprabango miestelyje. Tik pravažiavusi sieną M.Jašinskytė sako pasijutusi puikiai – ten labai gera energija, o žmonės – nuoširdesni ir paprastesni. „Tailandas man labai patinka, bet per turizmą ten taip saugu, kad net neįdomu, – juokėsi ji. – Keliai – geri, autobusai – irgi. O Laosas – mažiau paliesta vieta. Čia buvau pirmą kartą. Tai – džiunglių, drugelių ir vienuolių šalis, į kurią labai noriu sugrįžti. Kadangi ten labai prasti keliai, tai nespėjau daug pamatyti, bet manau, kad tos kelios dienos ir buvo mano kelionės perliukas.“

Laose Milanai itin patiko vietinių vykdomos socialinės akcijos: „Pavyzdžiui, jei perki knygą, tai antrąją padovanoji vaikų mokyklai. Be to, kadangi miestelis yra sąlyginai suturistintas, tai iš giliausių kaimo glūdumų suvežamos gyventojų pasiūtos skaros, šaliai, ir tokiu būdu remiamas jų amatas.“ Nebūtų moteris, jei didžiausio įspūdžio nebūtų palikę papuošalai... „Dievinu papuošalus. Kaskart iš kelionės parsivežu bent vieną autentišką daiktą. Šįkart ne tik radau sau patinkantį, bet ir bent truputį prisidėjau prie šalies išminavimo. Tai vienas iš socialinių projektų – vietiniai renka minas, likusias po karo, ir iš jų daro papuošalus. Minų valymo procesas ten vis dar vyksta.

Grįžusi į Lietuvą ir rankoje gniaužydama pakabuką kartą pagalvojau: „Milana, Milana, ir kas tu per moteris, vietoj blizgučių – bomba ant krūtinės.“ Dabar kaskart, kai bandau save apgauti ir pavaidinti fatališką moterį, prisimenu šį papuošalą, jis greitai mane sugrąžiną į tikrąjį „aš“.

O paskutinis kelionės tikslas – 11-ai dienų Milana vyko į Koh Tao salas Tailande nardyti. Tiesa, čia laiką jau leido nebe viena – į kompaniją atvyko ir Mindaugas Rainys. „Turiu pirmo laipsnio sertifikatą, galiu nerti iki 20 metrų gylio. Kai paneriu, jaučiuosi kaip žuvis vandeny. Kaip ant žemės jaučiamės savi, taip man yra ir po vandeniu. O Tailande dar labai gražūs, spalvingi koralai. Medituoju, kai matau, kaip viskas yra ten susikūrę. Taigi kelias dienas panardėme ir prasidėjo darbas – filmavome jogos sekas. Be to, nufilmavome pirmąjį sveiko maisto receptą – juodųjų ryžių ir miso košę. Ji mums taip patiko, kad paprašėme šefo parodyti visą gaminimo procesą. Taip gimė dar vienas projektas – „Milana Yoga kitchen stories“, – pasakojo Milana.

Sutikti žmonės ir puikūs masažai 

„Pirmąsias 10 kelionės dienų prabuvau visiškai viena. Tik vieną kartą sutikau vaikiną, kuris ant šaligatvio valgė sumuštinius. Prisėdau ir užkalbinau jį. Tai buvo jau ilgą laiką keliaujantis kanadietis, jis planavo dar 1,5 metų daryti tą patį. Papasakojęs, jog planuoja motoroleriais su dar trimis vaikinais vykti į kanjonus, pasiūlė ir man prisijungti. Pabuvau kartu vieną dieną ir mūsų keliai išsiskyrė. Taip pat Laose sutikau labai fainą prancūzę, su kuria 4-5 dienas prabuvome kartu, kartu ir gyvenome. Buvo labai smagu. Tai taip ir būna kelionėse – su kuo nors pusdienį praleidi, su kitais jau kambariu daliniesi“, – įspūdžiais dalijosi Milana.

Nors keliauti Azijoje ir nėra labai brangu, tačiau Milana sako, kad per daug sau galvos nesuko – darė tai, ką norėjo. „Masažavausi kaip niekada gyvenime. Per visą laiką buvau gal 12 kartų. Valandos masažas, kur tave visą išmasažuoja, kainavo tik 7 eurus. O visos tailandietės - tikros profesionalės. O kiek išleista maistui, jau nebeskaičiuoju, nes tai yra mano prioritetas. Anksčiau buvau nuvalgiusi visas Tailando gatves, kuriomis šalis garsėja, bet dabar jau negaliu žiūrėti – noriu sveiko ir kokybiško maisto, o to gatvėje vištomis, lervomis ir vabzdžiais prekiaujančios moterys negali duoti“, – juokėsi ji.

Taip pat kasdien mėgavosi šviežiu kokoso pienu. „Prieš kelionę sakiau, kad jį gersiu, kol pasidarys bloga. Tai taip ir nepasidarė – gėriau iki paskutinės dienos – kartais daugiau, kartais mažiau.“ Paklausta, kas paliko didžiausią įspūdį šioje kelionėje, Milana nedvejodama atsakė: „Santykis su savimi. Labai gerai jaučiausi būdama viena. Bet kai dukrai sueis 7-eri, uždėsiu jai kuprinę ir keliausime drauge“, – Žmonės.lt pasakojo Milana Jašinskytė.

Manęs dažnai klausia, kodėl pasirinkau mokytis jogos Jungtinėse Amerikos valstijose. Juk joga kilo rytuose. Rytų filosofija ilgai skynėsi kelią į vakarus, o XX amžiaus pabaiga ir XXI amžiaus pradžia tapo proveržio laikotarpiu. Per keletą paskutinių dešimtmečių dalis patyrusių jogos mokytojų atvyko į Jungtines Amerikos valstijas. Čia jie kūrė savo vardo mokyklas ir mokė vietinius amerikiečius jogos paslapčių.

Prireikė laiko, kol nepatikliai į atvykėlius žiūrintys amerikiečiai pajuto jogos naudą, tačiau šalis netrukus susirūpino savo gyventojų sveikata. Greito maisto restoranus į šoną pradėjo stumti besikuriantys vegetariško ar tiesiog sveiko ir kokybiško maisto vietos. Televizijos ekranai pradėjo mirgėti nuo sveiką gyvenimo būdą propaguojančių laidų ar tai skatinančių daryti įžymybių. Ši terpė tapo puikia dirva jogai augti, stiebtis ir sužydėti gražiausiomis spalvomis.

„Yoga Aliance“ organizacija, akredituojanti jogos mokytojus pasauliniu mastu, įsikūrusi 129 šalyse. Šiemet šios organizacijos atlikti tyrimai atskleidė, kad šiuo metu joga užsiima net 10 procentų visų Jungtinių Amerikos valstijų gyventojų. Įspūdingai atrodo ir faktas, kad prieš ketverius metus buvo 20 milijonų joga praktikuojančių amerikiečių, o šiandien jų net 37 milijonai. Dar 50 milijonų žada šiemet apsilankyti pirmose savo jogos pamokose.

Kas sužavėjo amerikiečius? Tai, kaip joga transformavosi susijungus rytų ir vakarų kultūroms. Rytietiška išmintis ir vakarietiškas gyvenimo būdas pakeitė jogos suvokimą. Niekur nedingo meditacija ir ieškojimas tikrojo „aš“, tačiau amerikiečių įtaka leido norintiems užsiimti joga tuo pačiu gyventi ir jiems priimtinu tempu, kurti šeimas, aktyviai dalyvauti savo veikloje, kad ir kokia ji būtų, neatsisakyti veržlumo. Skirtumas tik tas, kad vakarietiškas gyvenimas su jogos praktika tapo sąmoningesnis, ramesnis - būtent tai, ko reikia šiuolaikiniam žmogui, neatsisakant savo įprasto gyvenimo ritmo ar tampant asketu.

Žvilgtelkim į vakarų pasaulio supratimu sėkmingų žmonių istorijas ir pamatysime, jog nemažai jų praktikuoja jogą. Ar žinojote, jog ištikimos jogai yra ar buvo tokios įžymybės kaip Rodas Stewartas, Madonna, Jeninfer Aniston, Stingas, investuotojas Paulas Tudoras Jonesas, Ray Dalio, o vienas didžiausių pasaulio inovatorių Steve‘as Jobsas „Paramahansa Yogananda“ knygas perskaitė dar paauglystėje ir visą gyvenimą jas skaitė, kaip vieną iš savo įkvėpimo šaltinių.

Žinoma, liaupsinti visas jogos mokyklas jungtinėse Amerikos valstijose, būtų mažų mažiausiai keista, jų pernelyg daug, vien Niujorke jų per šešis šimtus, tad kokybės ir čia reikia paieškoti. Vakarietiškame pasaulyje pati joga yra prisitaikiusi prie tų žmonių, kurie gyvena šiuolaikiniame pasaulyje. Tie, kas yra buvę Indijoje, supras apie ką kalbu. Jungtinėse Amerikos valstijose Jūs galite rasti visame pasaulyje vertinamą ir gerbiamą guru Šri Dharma Mittra.

Smagiai paprakaituoti su jaunimo dievinama, viena garsiausių jogos mokytojų Tara Stiles. Pasisemti dvasinės ramybės ir vidinio grožio iš Elenos Brower. Ar leistis į misticizmą su rytų kovos menų prieskoniu bei visiška judesio laisve, kartu su Shiva Rea. Ir tai tik keletas žmonių, kurie siūlo labai skirtingas jogos kryptis, bet nė vienas iš jų nesistengia sugriauti jogos paveldo.

Per savo gyvenimą išmaišiau beveik pusę pasaulio, dirbau padavėja ir mėgavausi aplodismentais Europos ir pasaulio šokių čempionatuose. Spėjau sukurti santuoką ir išsiskirti bei pagimdyti nuostabią dukrytę. Amerikietiškoji joga leidžia man šiandien džiaugtis didžiausiomis pergalėmis ir susikurtu gyvenimu bei susitaikyti su buvusiais sunkumais. Taip pat ji man leidžia turėti didelių svajonių, neatsisakyti viso to, ką turiu šiandien, o moko vertinti kiekvieną akimirką, kurioje aš esu laiminga.

Ieškodama tikrosios savęs aš lieku atvira pasauliui, žmonėms, kuriuos sutinku. Šiandien kaip niekad žinau, jog esu viso pasaulio žmogus, žinau, kad gyvenime yra labai daug gerų žmonių, kurie man reikalingi tokie, kokie yra, o aš jiems tokia, kokia esu.

Vilniaus Šokio akademijos ir „Milana Yoga“ įkūrėja Milana Jašinskytė ką tik grįžo iš viešnagės JAV. Per 12 dienų ten nuveikė išties daug: keliavo po kelias valstijas, mokėsi jogos subtilybių iš geriausių pasaulio mokytojų, ragavo skaniausių keksiukų, dalyvavo tradiciniame „kūdikio laukimo“ vakarėlyje. Grįžo su noru ne tik pasidalinti tuo, ką išmoko už Atlanto, bet ir kada nors ten persikraustyti.

M.Jašinskytė Amerikoje lankėsi ne pirmą kartą – suskaičiavo, kad tai jau penktasis. Tačiau Milana teigia, kad ši šalis jai dar neatsibodo, anaiptol – jaučiasi kaip namuose ir žada grįžti dar ne sykį.

Mokėsi pas geriausius jogos dėstytojus

„Amerikoje svečiavausi jau penktą kartą, tad kaip ir Azijos žemynas, man ji kaip antri namai. Šios kelionės tikslas buvo pasaulinė „Yoga Journal“ konferencija Niujorke, kuri vyko keturias dienas. Po vienu stogu per trumpą laiką aplankiau visus savo socialiniuose tinkluose sekamus jogos mokytojus“, – su Žmonės.lt skaitytojais įspūdžiais dalijosi Milana.

M.Jašinskytė pasakoja, kad į šią konferenciją suvažiuoja geriausi jogos dėstytojai, susirenka keli tūkstančiai dalyvių. O kadangi visos paskaitos vyksta vienu metu – net sunku išsirinkti, kurio mokytojo pamokų nori klausytis labiausiai.

„Konferencija vyko „Hilton“ viešbučių salėse. Ji skirta rimtiems jogos praktikams, bet daugiausia susirenka mokytojai, norintys mokytis iš geriausiųjų. Net konferencijoje dėstantys mokytojai visuomet stengiasi savo kelionių planus susidėlioti taip, kad galėtų atvykti kasmet. Dėstyti čia jiems yra garbė.

Konferencijoje dalyvauja apie du tūkstančius dalyvių, paskaitos vyksta keturias dienas tuo pačiu metu, tačiau skirtinguose konferencijų kambariuose. Tad sunkiausia išsirinkti, pas ką nori mokytis ir kokia tema klausyti lekcijos. Per vieną dieną daugiausia įmanoma apsilankyti keturiose pamokose po dvi valandas, tad grafikas gana intensyvus, negana to, visos pamokos susijusios su praktika. Kūnas po paskaitų švelniai tariant „klykė“ iš nuovargio“, – teigė Milana.

JAV pasaulyje pirmauja ne vienoje srityje, tai šalis, pritraukianti geriausius specialistus, pasak Milanos, jogos – taip pat. Dauguma atvykusių dėstytojų yra tie, kurie mokėsi iš pirmųjų mokytojų, atvežusių jogą į Ameriką: „Tad galima sakyti, kad žinios yra iš „pirmųjų rankų“, – sakė Milana. – Kas labiausiai mane žavi amerikietiškoje jogoje – ji adaptuota šiuolaikiniam žmogui, kuris daug dirba, augina vaikus, patiria daug streso, naudojasi technologijomis ir beveik neturi laisvo laiko.“

M.Jašinskytė konferencijoje ne tik intensyviai klausėsi paskaitų, bet spėjo dar ir paimti kelis interviu iš mokytojų. Visa tai jai padėjo nufilmuoti kartu vykęs Mindaugas Rainys.

„Ilgą laiką socialiniuose tinkluose sekiau ne vieną žymų mokytoją, pirkau jų knygas, meditacijos kursus, jogos pozų pamokas. Susipažinti su jais, pabendrauti, paklausyti jų paskaitų man buvo neišdildoma patirtis. Paėmiau daug interviu, kuriuos publikuosiu savo internetiniame bei feisbuko puslapyje. Mindaugas Rainys vyko drauge su manimi, ten dirbo ir režisieriumi, ir operatoriumi, ir montuotoju. „Yoga Journal“ komanda liko sužavėta jo darbu ir savo socialiniuose tinkluose taip pat dalinsis mūsų sukurtais vaizdo įrašais“ , – džiaugėsi M.Jašinskytė.

Tradicinis kūdikio laukimo vakarėlis

Po konferencijos Milana vyko pas draugę į Vašingtoną, su kuria praėjusią vasarą Kalifornijoje baigė jogos mokytojų kursus. Čia jai teko dalyvauti kūdikio laukimo vakarėlyje – tokiame pačiame, kokius matome Holivudo filmuose.

„Tai buvo įdomi patirtis – dovanos, linkėjimai, draugai ir artimieji, suskridę iš visos Amerikos. Jei ne tokia šventė, jiems būtų sudėtinga susitikti, kadangi Amerika ne tik šalis, bet ir žemynas – atstumai didžiuliai. Nesitikėjau, kad su artimiausia drauge iš jogos studijų susimatysime taip greitai. Daugelį savo užsieniečių draugų nematau po penkerius metus, o čia net metai nepraėjo ir mes vėl stovim apsikabinusios, šį kartą kiek didesniu atstumu, nes pilvukas mus skiria“, – juokėsi Milana.

„Taip pat iš jos namų surengėme jogos „online“ pamoką. Tai buvo dar vienas fantastiškas projektas, kuriam ryžomės iš polėkio ir noro dalintis žiniomis“, – sakė M.Jašinskytė.

Skaniausi keksiukai pasaulyje

Milana pasakoja, kad su drauge taip pat vyko ragauti visų labai vertinamų keksiukų ir liko nustebinta ne tik fantastišku skoniu, bet ir milžiniškomis eilėmis prie jų.

„Su drauge nuvykome į Džordžtauną pavalgyti garsiausių keksiukų. Fenomenalu, kaip pertekliuje gyvenančioje tautoje atsiranda prekinių ženklų, dėl kurių žmonės gatvėje stovi bei laukia didžiulėje eilėje, norėdami juos įsigyti. Tačiau turiu pripažinti, kad keksiukai skaniausi, kokius esu ragavusi.

Taip pat aplankėme žavų europietišką Anapolio miestelį, nuvažiavome prie Niagaros krioklių. Gera, kai kelionėje pamatai ne tik miestus, bet ir praleidi laiką su vietiniais žmonėmis, pamatai gamtą, pasimokai iš geriausių savo srities specialistų. Kaskart atvykusi į JAV jaučiuosi kaip namie, galėčiau ir norėčiau ten gyventi, nepaisant visų kultūrinių skirtumų“, – atviravo Milana.

Sveiko maisto rasti sunku

Paprastai nuvykę atostogauti, leidžiame valgyti tai, ko širdis geidžia – juk atostogos. Milana sako, kad Amerikoje taip pat leido sau atsipalaiduoti. Tačiau priežastis buvo ne tik ta, kad atostogos, bet ir todėl, nes sveiko maisto rasti buvo nelengva.

„Visuose Vakarų kraštuose nėra pigu. Pastebėjau, jog Lietuvoje įvedus eurą ir pakilus kainoms, mokėti už prekes bei paslaugas nebėra taip „skausminga“. Taip, kavos puodelis kainuoja keturis dolerius, bet Šveicarijoje jis kainuoja šešis eurus. Pamenu, kad Kalifornijoje maitintis sveikai buvo itin lengva, nes visas regionas skiria labai daug dėmesio sveikam gyvenimo būdui, ekologiško maisto pasirinkimo apstu. Niujorke ir visoje rytinėje pakrantėje tokių vietų reikia paieškoti.

Anapolyje pavalgę firminės krabų sriubos žagsėjom tris dienas. Pojūtis toks, lyg būčiau suvalgiusi kibirą sviesto su riebiausia grietine, pagardinta alyvuogių aliejumi – pasiutiškai riebiai jie valgo. Buvo labai gera atvykus į Niujorką aplankyti keletą vegetariško ir ekologiško maisto restoranų, kuriuose sveika mityba nebėra tik mados klyksmas, o tikras gyvenimo būdas. Tokių restoranų lankytojai jauni, šiuolaikiški, gyvenimu besimėgaujantys žmonės, o vegetariški patiekalai ne tik įvairūs, bet ir beprotiškai skanūs. Paprastai tokiose vietose didžiulė salotų lėkštė kainuoja apie šešiolika dolerių, bet už kokybę verta mokėti“ , – teigė M.Jašinskytė.

Grįžo su pilnu lagaminu

Ne paslaptis, kad į Ameriką ne vienas traukia su tuščiu ar bent jau pustuščiu lagaminu – drabužių, kosmetikos, technikos kainos ten kur kas mažesnės. Milana Jašinskytė taip pat buvo viena tokių – išvažiavo pustuščiu, o grįžo pilnutėliu lagaminu.

„Euro ir dolerio kursas susilygino, tad stebuklų nebėra. Mane labiausiai domino jogos drabužiai, tad jų ir nusipirkau. Už geras jogos kelnes moku apie šimtą dolerių, perku jas ne dėl to, kad Europoje jos brangesnės, o dėl kokybės ir didžiulio pasirinkimo.

Amerikietiška ir europietiška mada skiriasi, man priimtinesnė europietiška, ji šiek tiek subtilesnė. Tad nupirkti reikiamų daiktų vaikui radau, kelioninių ar sportinių daiktų taip pat, bet kasdieninių rūbų nepirkau – mėgstu lietuvišką produkciją“, – pasakojo Milana.

Paklausta, ar dar norėtų grįžti, ji nedvejodama atsakė, kad tikrai grįš: „Savo tolimesnėms studijoms radau mokytoją. Gal ir neišsimiegojau kelionės metu, gal ir skaudėjo kūną nuo intensyvių jogos pamokų, bet morališkai pailsėjau taip, kad savo šokių bei jogos pamokose stoviu išsišiepusi kaip braškė“ , – šypsosi M.Jašinskytė.

Milanai Jašinskytei daugelis galėtų pavydėti energijos. Jauna moteris veda jogos treniruotes, dalyvauja televizijos projektuose, seminaruose, keliauja, augina dukrytę ir užsiima dar daugybe nesuskaičiuojamų veiklų. Nors daugelis, prasidėjus šiltajam sezonui, skundžiasi pavasariniu nuovargiu, žavioji jogos trenerė tik nusijuokia: „Laiku pradėjus ruoštis, greitai pajusite pokyčius ir pasitiksite šiltąjį sezoną jausdamiesi kaip niekada puikiai!“.

Jogos trenerė, dalyvaujanti „Philips“ projekte „Pasiruošk pavasariui“ teigia , kad tinkamai maitintis ir sportuoti reikia visus metus. Tačiau prasidėjus šiltajam sezonui atsiranda noras ne tik gerai jaustis, bet ir atrodyti. Per naujus metus duotus pažadus gali padėti įgyvendinti pasiryžimas ir disciplina. Svarbu, kad sveikai maitintųsi ir jaustųsi visa šeima, tad valgyti daugiau vaisių ir daržovių, gerti jų sultis reikia pripratinti ir mažuosius. Dar daugiau patarimų, kaip pasiruošti tikram pavasariui trumpame interviu su Milana.

– Kaip tinkamai pasiruošti šiltajam sezonui? Kokių vitaminų labiausiai trūksta prasidėjus pavasariui?

– Rūpintis savimi turėtume visus metus, tačiau pavasaris yra tas metas, kuomet nubundame iš žiemos miego ir norime ne tik jaustis geriau, bet ir atrodyti puikiai. Gamta taip pat bunda, tad vis dažniau galime pasimėgauti lietuviškomis daržovėmis, vaisiais, uogomis, o šiltu oru sportuoti lauke.

Pavasarį į savo mitybos racioną reikėtų įtraukti daugiau augalinės kilmės produktų, kuriuose gausu vitaminų, mineralų bei mikroelementų atsargų. Valgykite kuo daugiau daržovių. Mano mityboje jos sudaro du trečdalius raciono. Jas kepu, verdu garuose, valgau neapdorotas, taip pat gaminu kokteilius bei spaudžiu sultis. Beje, du pastarieji būdai leidžia sveikai maitintis ne tik man, bet ir mano dukrytei. Paprastai avokado ji nevalgytų, o kokteilyje su bananu ir klevų sirupu jis saldus ir skanus, tad mažoji su malonumu išgeria visą stiklinaitę. Sultys nuostabiai valo organizmą, tik atsikėlus išgeriu dvi stiklines vandens ir sultis – tai tapo savotišku ritualu.

– Kokį poveikį savijautai daro jogos treniruotės?

– Joga stiprina visą kūną tuo pačiu suteikdama kūnui dailias formas. Net labai intensyviose pamokose mokiniai atsipalaiduoja bei pailsi, nes joga neatsiejama nuo sąmoningo kvėpavimo. Prieš pradedant jogos užsiėmimus, retai sutelkdavau dėmesį į savo kvėpavimą. Kvėpuoti kiekvienam mūsų yra natūralus dalykas, dėl to į šį veiksmą neatkreipiame dėmesio. Meditacija prasideda susitelkimu į kvėpavimą, save ir mintis, o tai labai nuramina. Be to, kvėpavimas sukuria vidinę šilumą ir tokiu būdu kūnas, atliekant jogos pozas, dar labiau fiziškai dirba. Tie, kas mano, kad joga tik poilsis, klysta. VinyasaFlow pamokos, kurias vedu, labai aktyvios, tad po jų nereikės jokio kito sportinio užsiėmimo.

Viena iš priežasčių, kodėl man patinka joga yra ta, kad tai tam tikra gyvenimo būdo filosofija. Net valgyti pradedi sąmoningiau bei kokybiškiau – nebekyla rūpesčių dėl svorio ar sunkumo jausmo.

– Ką reikėtų valgyti ar gerti po jogos treniruotės?

– Prieš pamoką siūlau neprisivalgyti, kad neapsunktų organizmas, o išgerti kokteilį ar sultis valandą ar dvi prieš užsiėmimą – puikus pasirinkimas. Kokteilis suteiks reikiamos energijos, tonizuos. Prieš treniruotę dažniausiai renkuosi moliūgo ir morkų kokteilį, kuriam reikia 1/4 nedidelio moliūgo, 2 morkų, 1 didelio apelsino, susmulkintų šviežios mėtos lapelių. Dažniausiai daržovėms ir vaisiams spausti renkuosi lėtaeigę sulčiaspaudę.

Po pamokos galima pasimėgauti saldesniu kokteiliu, apdovanoti save už darbą. Siūlyčiau išspausti bananą, kivį, pridėti šaukštą riešutų sviesto, klevų sirupo, 1.5 stiklinės migdolų pieno bei 1/3 šaukštelio želmenų miltelių.

– Galbūt keliaudama parsivežate receptų, kuriuos vėliau gaminate namuose?

– Keliaujant nėra paprasta maitintis sveikai, nėra galimybes išsispausti mėgstamų sulčių ar susiplakti kokteilį. Tačiau iš kiekvienos kelionės parsivežu naujų maisto gaminimo idėjų, nes stengiuosi paragauti įvairių vietinių patiekalų. Mano virtuvėje visuomet tupi jaukiai įsitaisęs imbieras, kalendra, mėta, ciberžolė, kurią beriu visur, net į sultis ar kokteilius. Beje, mėta sultims suteikia gaivos ir malonaus aromato, galite berti jos žiupsnelį į apelsinų, mandarinų, ananasų, net morkų sultis.

– Kokias sultis rekomenduotumėte gerti vaikams?

– Net jei vaikas nemėgsta daržovių, iš jų spaustas sultis tikrai išgers, tereikia šiek tiek vaizduotes. Mano gudrusis receptas: 2 morkos ir apelsinas, kuriuos išspaudus gaunamas oranžinės spalvos kokteilis. Taip pat galima išspausti 2 morkas ir 1/4 ananaso bei gauti geltonąjį kokteilį. Jei vaikui šviežios daržovių sultys naujovė, galima pradėti nuo vaisių sulčių ir po truputi įdėti po vieną daržovę. Sulčių spaudimo ritualas taip pat puikiai nuteikia – eikite su vaiku apsipirkti, leiskite vaikui pačiam išsirinkti daržoves, o grįžę namo viską ruoškite drauge. Neabejoju, kad su meile kartu paruoštas sultis vaikas išgers su dideliu malonumu. Naujų receptų idėjų visada randu specialioje „Philips“ mobilioje programėlėje.

Projektas „Pasiruošk pavasariui“

Nors pavasaris jau beveik įpusėjo, saulė šviečia vis skaisčiau, daugeliui sunku prisiversti gyventi sveikiau. Įveikti pavasarinį nuovargį ir pasiruošti pavasariui kartu su „Philips“ padės televizijos ir radijo laidų vedėja SkaivaKraujalė, jogos ir šokių trenerė Milana Jašinskytė bei treneris Bronius Burneika. Visi trys projekto „Pasiruošk pavasariui“ herojai skatina sveiką gyvenseną, dalinasi patarimais bei kviečia kitus prisijungti ir pasitikti pavasarį žvalesniems ir tvirtesniems.

„Man grožis yra vienas iš tų jausmų, kuris viduje suteikia teigiamų emocijų, todėl pagal jas ir sprendžiu, kas man yra gražu“, – sako prie socialinės akcijos „Nes mama yra pati gražiausia“ prisijungusi moteris.

Mamų radijas kartu su fotografais Sakyksūris.lt ir vizažiste Jolita Spūdyte-Verseckiene pakvietė žinomas mamas į netradicinę fotosesiją, kurios metu „Douglas“ makiažo teptukais dirigavo jų vaikai.

„Be jokios abejonės, kad mamos, ypač mergaitėms, yra pirmasis grožio sampratos simbolis. Todėl savo pavyzdžiu darau įtaką dukrytei. Gyvenu pagal jogos filosofiją, todėl po truputį ją perima ir mažoji. Ji ne tik savo noru mokosi jogos asanų, taip leisdama sau išlaikyti fizinį aktyvuma, tačiau ir mato mamą, kuri dėmesį skiria sveikai mitybai, knygų skaitymui bei savęs lavinimui“, – į klausimą, kaip grožio samprata atsispindi mažosios Danielės auklėjime, atsakė žinoma moteris.

Milana prisipažino, jog ši fotosesija jai buvo avantiūra, kurios pati net nebūtų sugalvojusi.

„Projekto idėja labai pozityvi, nedvejodama sutikau. Tai buvo pirmas kartas, kai vaikas laikė rankoje dekoratyvinės kosmetikos teptukus. Buvo įdomu pamatyti, kokia jos grožio samprata. Grožis, anot Danielės, yra spalvingas. Be to tai buvo galimybė praleisti neplanuotą pusdienį kartu“, – įspūdžiais dalijosi žinoma mama.

Socialinės akcijos dalyvės su nekantrumu laukia galutinio fotosesijos rezultato, kuris bus pristatytas fotografijų parodoje „Nes mama yra pati gražiausia“ balandžio 25 d. prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“.

TV3 laidoje „Šok su manimi“ išgarsėjusi, buvusi kolektyvo „Žuvėdra“ šokėja Milana Jašinskytė nenustoja stebinti iššūkiais. Šių metų pradžioje pradėjusi vesti jogos užsiėmimus, Milana sekmadienio rytą surengė tiesioginę pamokos transliaciją iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV).

Už Atlanto jogos mokytoja vieši neatsitiktintai, nes būtent čia dalyvaus populiariausioje pasaulyje jogos konferencijoje, kurią kelis kartus per metus skirtinguose JAV miestuose rengia „Yoga Journal“ žurnalas.

Į jogos pamoką Vilniuje susirinkę žmonės šį kartą savo mokytoją išvydo didžiuliame ekrane ir po užsiėmimo tikino esą šiuolaikinio pasaulio naujovė paįvairino pamoką.

Pati M.Jašinskytė pripažino, kad sunkiausia buvo įveikti laiko skirtumą, mat tuo metu kai vyko treniruotė, Lietuvoje buvo 10 valanda ryto, o Vašingtone, kuriame ji yra apsistojusi, buvo vos 3 valanda nakties.

„Jogos pamokoje buvusi emocija atpirko miego trūkumą. Man svarbiausia, kad pavyko suburti žmones, užtikrinti techninę pamokos transliaciją ir dar sukurti gerą nuotaiką. Norėjosi parodyti, kad užsiimti joga galima visur ir visada. Jai neegzistuoja atstumai ar laiko skirtumas. Labai džiaugiuosi, nors esu šiek tiek pavargusi, bet tikiu, kad ateityje ir tiesioginių, ir netiesioginių transliacijų internete bus vis daugiau“, – sakė M.Jašinskytė.

Mokytoja pasidžiaugė ir vos prieš savaitę įkurta savo asmenine internetine svetaine – https://milanayoga.com, kuri skirta žmonėms, ieškantiems savojo gyvenimo kelio.

„Tikiu, kad ši svetainė yra šiuolaikiški mano ir jogos namai, į kuriuos aš kviečiu visus užsukti. Neužilgo pildysiu galeriją, kurioje bus galima peržiūrėti jogos pamokas, sveiko maisto gaminimo patarimus ir daugybę kitų smulkmenų, leidžiančių kiekvieną dieną nugyventi su plačia šypsena“, – patikino M.Jašinskytė.

Amerikoje ji ketina apsilankyti ne tik jogos konferencijoje, bet ir pas garsiausius šios srities mokytojus šalyje.

Projekte „Šok su manimi“ išgarsėjusi profesionali šokėja, jogos mokytoja Milana Jašinskytė su kartu sportuojančiaisiais pasidalino paslaptimi, kurią parsivežė iš vienos Amerikoje veikiančios jogos mokyklos.

Prieš metus Kalifornijoje, Snatamonikos miestelyje vienas garsiausių Amerikos jogos mokytojų Vini Marino surengė žaismingą pamoką, kurioje pademonstravo keletą pratimų, skatinančių seksualumą ir jausmus. Su jais sekmadienį, Valentino dieną, M.Jašinskytė supažindino atėjusiuosius į jos rengiamus užsiėmimus.

„Meilės dienas švęsti turime kasdien. Ir nepamiršti tų, kas yra šalia“, – sakė M.Jašinskytė.

Jos teigimu, jogoje yra ne viena širdies atvėrimo poza. Visos jos dažniausiai susijusios su atsilenkimais atgal, atpalaiduota nugara. Tai, anot M. Jašinskytės, turi įtakos ne tik geresnei savijautai, bet ir jausmingumui. Tuomet žmogus geriau priima iššūkius, yra atviresnis, šiltesnis. 

Asanos, susijusios su dubeniu, skatina seksualumą. Kiekvienas pratimas, pašnekovės teigimu, neša žinutę.

„Seksualinės energijos sužadinimas sportuojant egzistuoja. Tai padeda tapti žaismingesniam, labiau savimi pasitikinčiam, geresnės nuotaikos“, – sakė M.Jašinskytė.

Meilės dienos ji niekada nešvęsdavo. Su šia tradicija šokėja susidūrė pernai Amerikoje, kuomet viešėjo vienos šeimos namuose. Pora, auginanti vaikus, patikino, jog tokia šventė – būtina ir jos galima visai nesieti su dovanų pirkimu ar širdelių klijavimu. Galima pasišnekėti apie jausmus, pasimokyti, kokiais būdais juos išreikšti, tiesiog pabūti apsikabinus. 

M.Jašinskytės vestoje jogos pamokoje dalyvavęs laidų vedėjas Mindaugas Rainys tikino Valentino dienos nesureikšminantis, tačiau mylimų žmonių neužmirštantis.

„Niekada nesakiau, kad Meilės diena yra labai gerai ar labai blogai – šventė, kurioje kalbama apie jausmus ir svarbius dalykus, visada bus graži. Man asmeniškai patinka ją kurtis pačiam – nesvarbu, ar tai liepos 2-oji, ar gruodžio 1-oji, – sakė pašnekovas, – Smagu, kad jogos pamokoje Milana susitelkė į mūsų širdį, kurioje telpa patys gražiausi dalykai ir kurią mums reikia branginti ne tik dvasiškai, bet ir fiziškai“.

M.Rainys pasakojo skaitęs, kad ramaus žmogaus širdis galėtų sulaukti 150 metų, tačiau mūsų gyvenimo trukmė gerokai mažesnė – vadinasi, mes patys tą idealiai veikiantį mechanizmą skriaudžiame.

„Visų pirma turime išmokti gyventi taip, kad nealintume savo širdies, nes tik tada ji bus paruošta tikrai meilei“, – įsitikinęs pašnekovas.

Profesionali šokėja Milana Jašinskytė (31 m.) gyveno tobulai sustyguotą gyvenimą, tačiau ilgainiui pradėjo jaustis sėdinti ne savo rogėse, siekianti ne savo svajonės. Ir tada jos gyvenime atsirado nauja meilė – joga.

Televizijos projekte „Šok su manimi“ išgarsėjusi buvusi kolektyvo „Žuvėdra“ šokėja tikina, kad joga kardinaliai pakeitė jos gyvenimą ir požiūrį į jį. Milana suprato, kad būti gražia, įtakinga, protinga ir turtinga verslo moterimi, seginčią pieštuko formos sijoną, – ne jai. Moteris tikina, kad sugriauti iki tol turėtas iliuzijas ir susiplanuoti gyvenimą iš naujo nebuvo paprasta, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.

Dabar Milana tvirtai stovi ant žemės, nes žino savo pranašumus ir trūkumus. To per jogą nori išmokyti ir kitus. Praėjusią vasarą mėnesį praleidusi Kalifornijoje, Milana gavo sertifikatą, patvirtinantį, jog ji gali vesti „Vinyasa flow yoga“ treniruotes.

– Kaip šiandien atrodė jūsų diena?

– Kiekviena diena yra visiškai kitokia. Jeigu papasakočiau, kaip šiandien atrodė mano diena, tai nebūtų kitų dienų atspindys.

Kartais dieną pradedu septintą ryto, kartais leidžiu sau išsimiegoti. Esu savo dienos režisierė. Aš darau tai, kas man atrodo tinkama, arba tai, ką privalau atlikti.

– Milana, kuo dabar kvėpuojate?

 – Bendravimu su žmonėmis, kurie domisi joga. Visai neseniai vedžiau pirmąją jogos pamoką. Susipažinau su daugybe žmonių. Jie be galo įdomūs, noriu su jais bendrauti asmeniškai. Noriu sužinoti, kodėl jie domisi joga, ar ateis į antrąją mano pamoką. Jei neateis – kodėl?

– Norint išgarsėti reikia būti pasirengus ir nusiteikus, kad žmonės vertins dvejopai. Kaip pavyksta išlaikyti vidinę ramybę?

– Joga padeda. Tačiau aš nelaikau savęs žinoma. Į viešumą išėjau pirmą kartą dalyvaudama projekte „Šok su manimi“. Į šį projektą žiūrėjau kaip į darbą ir asmeninį iššūkį. Aš nenutuokiau, kokį poveikį žinomumas turės mano gyvenimui.

Buvo ir tokių etapų, kai paskaičiusi komentarus bei vertinimus priverkdavau kibirą. Dabar niekam nepavyktų priversti manęs pasijusti, kad žemė slysta iš po kojų. Aš ant jos stoviu tvirtai. Labai aiškiai žinau, kas esu. Žinau, kokie mano pranašumai ir trūkumai. Žinau, ką galiu duoti visuomenei. Visa tai suvokiau studijuodama jogą ir bandydama pažinti save.

Kiekvienas, tapęs žinomas ar matomas viešumoje, nors kartą pasmalsaus paskaitydamas komentarus apie save. Tada gauni per veidą šlapiu skuduru ir padarai išvadas.

– Gal komentarai padeda sužinoti, ką negerai darote?

– Komentarai neturi grįžtamojo ryšio. Komentatoriai neturi žalio supratimo, kas tu esi ir kas tavo viduje. Dažniausiai komentarus rašo nelaimingi žmonės. Jie nėra tie, kurių derėtų paisyti. Įsiklausyti reikėtų į artimųjų nuomonę.

– Į pirmąjį jūsų surengtą „Vinyasa flow yoga“ treniruotę susirinko apie pusšimtį vilniečių. Tikėjotės tokio žmonių antplūdžio?

– Nesitikėjau. Mane pradėjo spausti draugės ir aplinkiniai, prašydami jogos pamokų. Buvau įsitikinusi: kai reikės susirinkti, niekas neateis. Tačiau supratau, kad turiu gerbėjų būrį, tai mane paskatino surengti pirmąją pamoką. Savo feisbuko paskyroje parašiau žinutę. Ji plito kaip virusas.

Susirinko pusšimtis žmonių. Dalis buvo pažįstami – buvę šokėjai. Be abejo, didžioji atėjusių žmonių dalis buvo nepažįstamieji. Buvo įdomu pabendrauti su jais ir prieš pamoką, ir po jos. Ačiū Dievui, laiko pakako viskam. Regis, turėjau galimybę susipažinti su kiekvienu atėjusiu.

– Kodėl jūsų treniruotės vyksta būtent sekmadienį?

– Tai suteikia pozityvumo, leidžiančio puikiai pradėti naują savaitę.

Anksčiau nekęsdavau sekmadienių. Pradėdavau nervintis dėl to, kas įvyks pirmadienį, nors dar turėdavau visą dieną. Jaudulys ir nerimas niekuo nepadėdavo, aš tai suvokdavau, bet nieko padaryti negalėdavau. Pagalvojau, jeigu pradėčiau sekmadienį gerai nusiteikusi, padariusi ką nors gero tiek kūnui, tiek sielai, tada tai taptų atsipalaidavimo diena.

Po jogos negali pradėti sukti galvos dėl pirmadienio darbų. Joga turi nuteikti kuo geriau. Ji turi priversti pailsėti, nusišypsoti.

– Dažnai žmonės susidomi joga ieškodami harmonijos, siekdami geriau pažinti save. Kas paskatino jus?

 – Būdama 21-erių išgyvenau sunkų momentą. Ilgą laiką man buvo nepaprastai liūdna. Nežinojau, ką daryti, kur dėtis. Pradėjau užsiimti joga norėdama pažinti save. Skirtingais gyvenimo laikotarpiais bandžiau suvokti, kur yra mano baimės, kodėl esu tokia kompleksuota. Po tam tikro laiko man pagerėjo, tada jogą mečiau.

 Buvau labai jauna, gilintis į dvasinius dalykus reikėjo laiko. Būna labai brandžių tokio amžiaus merginų, bet aš tokia nebuvau. Buvau šiek tiek vėjavaikė.

 Tikriausiai nepatikėsite, kaip aš savęs nemylėjau iki 28-erių. Nepasidariau nei geresnė, nei blogesnė. Priėmiau save tokią, kokia esu.

 Prie jogos sugrįžau būdama nėščia. Vėliau su trijų mėnesių dukrele išvažiavau į Aziją. Tris mėnesius praleidome Balyje. Dažnai praktikuodavau jogą išvykusi svetur.

 Dalyvaudama šokių projekte, jogą buvau apleidusi. Neturėjau laiko net pavalgyti. Duok Dieve, pamiegodavau bent keturias valandas. Atvirai sakant, po šokių projekto man labai patiko mano tonusas, norėjau jį išlaikyti, tad ieškojau sportinės veiklos. Ketinau užsirašyti į baleto pamokas, bet pamaniau, kad netapsiu balerina būdama per 30. Kaip šokėja niekada nebuvau pakankamai lanksti. 28-erių nusprendžiau vėl aktyviai užsiimti joga.

– Kaip supratote, jog esate pasiruošusi kitus mokyti jogos?

 – Jeigu turiu pakankamą žinių bagažą, mėgstu juo dalytis, man tai turi labai didelę prasmę. Nenoriu laikyti žinių tik sau, noriu jas skleisti. Turiu mokytojos pašaukimą.

– Ką patartumėte norintiems pradėti sportuoti, bet stokojantiems valios?

– Reikia pradėti ne rytoj, o dabar. Žmogus turi atrasti savo sportą. Aš visiškai nemėgstu sporto, labai blaškiausi ir fizines jogos asanas atradau po ilgų ieškojimų.

– Kuo meditacija jums padeda?

 – Meditacija – tai savęs valdymas. Jos rūšių yra labai daug. Esu dariusi mirties meditaciją.

– Įdomiai skamba „mirties meditacija“. Papasakokite apie tai.

 – Skaitydama knygą apie tai sekiau nurodymus. Knygoje užduodamas klausimas, tu užsimerki, bandai sutelkti dėmesį ir emocijas, apgalvoji atsakymą. Bandai patirti emocijas, kurias knygoje prašoma patirti. Atsimerkus reikia greitai užrašyti atsakymą.

Mirties meditacijos esmė – svarstymas, kas būtų, jei gyvenime turėtume 24 valandas. Turėjau įsivaizduoti, kad kvėpavimas, kurį seku, nutrūks po paros, tokiu atveju labai greitai susidėlioji prioritetus.

– Ar pamenate, kokie buvo jūsų prioritetai?

 – Artimi žmonės. Nors esu labai veikli, rinkčiausi grįžti pas mylimus žmones.

– Jums pakanka 24 valandų per parą?

 – Jeigu ko nors nespėju, vadinasi, netikslingai susidėlioju prioritetus, kurioje nors srityje esu nepakankamai organizuota ar produktyvi.

 Kartais žmonės skundžiasi, kad vis kartoju, kaip noriu ramybės, nors jie žino, jog šneku nesąmones. Duokite man išsimiegoti aštuonias valandas ir viskas bus gerai.

 Ramybė – santykinis dalykas. Galiu būti rami, bet labai veikli arba atvirkščiai – labai sudirgusi. Klausimas, kaip valdai savo stresą ir kaip sugebi susidoroti kritiniais momentais, kai spaudžia laikas. Ar norėčiau praleisti daugiau laiko namuose? Galbūt šiek tiek daugiau nei dabar.

– Ar joga išstums į antrąjį planą šokius?

 – Jogos pamokas ketinu vesti iki gegužės mėnesio. Turiu savo šokių akademiją, mokymas šokti yra mano pagrindinis darbas. Tai ir liks prioritetas. Negaliu pasakyti savo mokiniams, jog dabar mano varikliukas yra joga, tad atleiskite, bet šokių pamokų nebus.

 Mano gyvenime liks ir šokiai, ir joga. Tai nėra tik veikla. Joga, šokiai ir kelionės – tai, kas aš esu. Tai trys sritys, suformavusios mane. Tai mano gyvenimo džiaugsmas.

– Jūsų veikla yra susijusi su energijos dalijimu kitiems. Ar jaučiate poreikį pabėgti nuo žmonių, pabūti su savimi?

 – Ir taip būna. Aš save puikiai pažįstu ir žinau, kad tokiais atvejais turiu pasisemti energijos iš naujo. Daliju savo energiją, bet ji grįžta atgal, tai lyg mainai. Teigiama energija plinta. Bet yra ta riba, už kurios norisi užsidaryti kambaryje ir neišeiti.

 Kol būnu Vilniuje, atostogauti nemoku. Nemoku žmonėms neatsakyti į laiškus, neatsiliepti, nenueiti į repeticiją. Dievinu savo veiklą. Į repeticiją nenueinu tada, kai nebegaliu atsikelti iš lovos, nes esu absoliučiai išsekusi, bet tai nutinka kartą per pusmetį.

 Atostogos laukia svetur, kai nusiperki lėktuvo bilietą ir pakeli sparnus.

– Esate profesionali šokėja. Ar skatinate savo dukrelę šokti?

 – Danielė Teresa lanko gimnastikos būrelį. Kartą per savaitę eina į baleto pamokas. Du kartus per savaitę į jos darželį ateina šokių mokytoja ir moko sportinių šokių. Tačiau šokių lankymas nebuvo mano noras, ji pati paprašė. Visi mano dukros draugai šoko, o ji ne. Planavau ją leisti tik į baleto pamokas norėdama, kad jos laikysena būtų taisyklinga. Tai estetinis momentas, kuris man, šokėjai, be galo svarbus.

 Gali pasirodyti, jog ji auginama kaip būsima šokėja, bet ji labai dramatiška – galbūt jai labiau tiktų aktorystė. Ji turi labai tvirtą charakterį. Jeigu aš jai tinkamai įskiepysiu dalykus, kuriuos privalau įskiepyti, ji pasirinks teisingą kelią.

– Jūs atrodote labai laiminga ir pozityvi moteris. Meilė daro jus laimingą?

 – Aš vien tik meile ir gyvenu. Visada privalau ką nors mylėti.

„Nuo šiol kiekvieną sekmadienį švęsime jogos šventę!“, - patikino žinoma šokėja Milana Jašinskytė, į kurios pirmąjį surengtą „Vinyasa flow yoga“ užsiėmimą susirinko apie pusšimtis vilniečių, o tarp jų ir žinomi žmonės.

Prie norinčiųjų aktyviai pradėti paskutiniąją savaitės dieną prisijungė šokėjas, grupės „Džentelmenai” narys Vytautas Mackonis, TV3 televizijos projektų prodiuseris Mindaugas Rainys, šokėja bei pedagogė Ieva Norkūnienė.

Apie tai, kad pradeda vesti jogos treniruotes, M. Jašinskytė paskelbė socialiniame tinkle "Facebook". Per penkias dienas norą dalyvauti „Pirklių klubo“ salėje rengiamame užsiėmime pareiškė dešimtys aktyvaus gyvenimo būdo gerbėjų.

„To tikrai nesitikėjau!, - neslėpė M. Jašinskytė. - Maniau, jaukiai draugų būryje praleisime sekmadienio rytą. Bet, sulaukus daugybės registracijų, teko užsakyti didesnę salę nei planavau.“

Šokėja su nekantrumu laukė pirmosios treniruotės. Atsakant į besiregistruojančiųjų laiškus, jai prie kompiuterio teko praleisti ne vieną valandą.

„Norėjau kuo geriau pažinti tuos žmones, kurie ateis į užsiėmimą, todėl nuo interneto buvo sunku pasitraukti... Taip buvau pasinėrusi į parengiamuosius darbus, jog laiko neliko net asmeninėms praktikoms – savaitę praleidau be jogos“, - kalbėjo jaudulio ir emocijų neslepianti M. Jašinskytė.

Ji pasakojo ypatingam užsiėmimui parinkusi ypatingą dieną – tą, kurios metu jau išgyvenamas nedidelis stresas galvojant apie būsimą darbo savaitę.

„Gerai praleistas paskutinės poilsio dienos rytas, galimybė po pusantros valandos trunkančio užsiėmimo pabendrauti su bendraminčiais sekmadienį tarsi pailgina, padaro įsimintinesnį“, - mano M. Jašinskytė.

Televizijos projekte „Šok su manimi“ išgarsėjusi, buvusi kolektyvo „Žuvėdra“ šokėja pasakojo pernai vasarą mėnesį laiko praleidusi Kalifornijoje, kur, po intensyvių studijų, gavo setifikatą, patvirtinantį, jog ji galinti vesti „Vinyasa flow yoga“ treniruotes.

Dešimt metų jogą praktikuojanti mergina sakė šį užsiėmimą atradusi tuomet, kai dėl asmeniniame gyvenime iškilusių sunkumų, teko ieškoti dvasinės ramybės.

„Jogą tai atrasdavau, tai pamiršdavau. Matyt, reikėjo sulaukti savojo laiko. Ir jis atėjo. Turbūt jau kelerius metus joga yra neatskiriama mano kasdienybės dalis“, - tvirtino pašnekovė.

M.Jašinskytė su šypsena sakė, kad jos joga yra aktyvi, bet tuo pačiu judesius paverčianti tarsi plaukimu ore. „Vinyasa flow yoga“ praktikuotojai neturi dvasinio mokytojo. Meditacijai treniruotės metu skiriama gerokai mažiau laiko nei užsiimant kitomis jogos rūšimis. Po jos žmonės būna įšilę, pailsėję ir teisingai „prisikvėpavę“.

„Joga – tai žinios, praktika, išmintis. Tarsi geriau pradedi išgirsti žmones, išmoksti jiems atvirai žiūrėti į akis. Tai – mano dalykas. Tuo net neabejoju. Atrastas ir tapęs svarbia gyvenimo dalimi“, - patikino M. Jašinskytė.