Žvelgiame atgal, kad judėtume į priekį – emocijų inventorizacija (2 dalis)

Mes žvelgiame algal, kad judėtume į priekį. Tai kvietimas savireflekcijai ir suvokimui to, kas įvyko per pastaruosius metus ar Jūsų pasirinktą laikotarpį. Tai “Emocijų inventorizacijos“ antra įrašo dalis, tad jei neskaitėte pirmos, rekomenduoju tai padaryti sklandžiam suvokimui. Straipsnis su reflekciniais pratimais ČIA

O mes keliaujame toliau. Noriu pasidalinti savo įžvalgų pavydžiais.

Įkalnė: Namai tapo mano orouostu, nuostabiai gydančia erdve. Man pilna namie, man patogu, myliu šeimą ir kiekvieną milimetrą juose.

PAMOKA – MANO ŽEMĖ TAI, KAS SUKURTA ŠIRDIMI.

Nuokalnė: Pažeidžiamumo kupimas pokalbis su drauge. Skaudėjo jai, jaučiau jos skausmą, sukeltą manęs. Buvome apdovanotos tikrumu.

PAMOKA – GILUS KLAUSYMAS NESKAUDINA. KARTAIS UŽTENKA IŠKLAUSYTI BE PAPILDOMŲ ŽODŽIŲ.

Kiekvienas mūsų rašo, formuluoja skirtingai. Darykite savaip autentiškai, kaip jaučiasi, ne automatizuotai, be cenzūros. Maloniai judame toliau savireflekcijos link.

Dabar užpildykite “x įvykis ir kaip jaučiausi?” Jokio automatizmo, tik paprastas fakto parašymas iš praeities ir širdingas sugrįžimas į jausminį situacijos potyrį. Lai patirtų jausmų aprašymas teka be logikos ar šablono. Taigi, pratęskite:

GIMTADIENĮ AŠ ŠVENČIAU… AŠ JAUČIAUSI…

NAUJI ŽMONĖS MANO GYVENIME…AŠ JAUČIAUSI…

ŽMONĖS, KURIE IŠĖJO IŠ MANO GYVENIMO…AŠ JAUČIAUSI…

PADARĘ ĮSPŪDĮ FILMAI…AŠ JAUČIAUSI…

KNYGAS, KURIAS PERSKAIČIAU…AŠ JAUČIAUSI…

SEMINARAI/TĘSTINIAI MOKYMAI, KURIUOSE DALYVAVAU…AŠ JAUČIAUSI…

SAVO KŪNĄ AŠ…AŠ JAUČIAUSI…

KELIONĖS…AŠ JAUČIAUSI…

SUKŪRIAU…AŠ JAUČIAUSI…

UŽDIRBAU…AŠ JAUČIAUSI…

PASIEKIAU…AŠ JAUČIAUSI…

PALEIDAU…AŠ JAUČIAUSI…

DAVIAU…AŠ JAUČIAUSI…

RADAU…AŠ JAUČIAUSI…

MANO GYJIMAS…AŠ JAUČIAUSI…

AŠ SUTAUPIAU…AŠ JAUČIAUSI…

ATNAUJINAU…AŠ JAUČIAUSI…

ĮŽVALGOS MOMENTAS…AŠ JAUČIAUSI…

TAPAU MAŽIAU…AŠ JAUČIAUSI…

TAPAU DAUGIAU…AŠ JAUČIAUSI…

AŠ SUŠVELNĖJAU…AŠ JAUČIAUSI…

AŠ SUSTIPRĖJAU…AŠ JAUČIAUSI…

Apie ką kiekvienam Jūsų asmeniškai Jūsų atsakymai? Čia galima būti ilgai. Jei pasirinksite pasibūti, linkiu skalsių įžvalgų nektarų.

Toliau. KAS TARNAVO kuriant kasdienos gerovę, KAS NE?

Pavyzdžiui. Kaskart pasirinkus jogos praktiką, jaučiuosi pasirūpinusi savimi. Tai tarnauja mano kasdienos gerovei. Kaskart pasirinkusi pyktį, įskaudinu save ir kitus. Tai netarnauja mano kasdienos gerovei. Suprantu, kad vien konstatuoti faktą nepakanka ir kartais pati sugrįžtu į savo ilgą laiką kultivuotą pykčio emociją, tačiau su laiku vis rečiau ir meilės raumuo tvirtėja su kiekvienu pasirinkimu atsakyti į situaciją kitaip, su daugiau meilės. O ten, kur pyktis, meilės nėra. Renkamės baimę (pykčio šakninė priežastis) ar meilę? Su mielaširdingumu. Tai ne gėdos ar savigraužos praktika. Tai praktika, kurioje mes visi, įskaitant mane, po žingsnelį mokinamės būti geresniais žmonėmis, t.y. savimi. Tad atvira širdimi, dešimt minučių, laisvo rašymo su totaliu priėmimu.

Iš to, ką surašėte, “x įvykis ir kaip jaučiausi?” IR “kas tarnavo, kas ne, kuriant kasdienos gerovę”, KĄ ĮŽVELGĖTE? KOKIUS MĄSTYMO/DARYMO RAŠTUS, PASIKARTOJIMUS ĮŽVELGIAT?

Pastarasis klausimas mano savireflekcijoje virto “patarimų mylimiausiam žmogui miksas” 🙂 Mano kasdienos primintukai, nes žinau, jog tada, kada juos rašiau, tai buvo tikra. Ir tada, kai akyse vėl aprūks, prieš akis turėsiu priminimus.

Keletas manųjų įkvėpimui:

– Mano santykis su dukra tiesiogiai susijęs su mano saviverte

– Procesas yra mano kūrybos akumuliatorius

– Pasirinkusi meilę visuomet būsiu teisi

Tokie dalis manųjų raštų, Jūsiškiai unikalūs, tad su smalsumu ir lengvumu!

Paskutinis etapas – PATYRINĖKIT SLUOKSNIUS, KURIE NEDIDINA DŽIAUGSMO, PILNATVĖS, GEROVĖS BŪSENOS.

AŠ PALEIDŽIU (vidinės mintys, įsitikinimai, emocijos) …

AŠ PALEIDŽIU (išoriniai įpročiai, veiksmai, elgsena)…

Mėgstu švelnias praktikas. Nemanau, kad jos mažiau veiksmingos. Tačiau jos tikrai saugesnės mūsų emociniam fonui. Kai rašau tai, ką paleidžiu, tuo pačiu it veidrodyje matau tai, ką atrasiu paleidusi. Paleidžiant pyktį (vėl ir vėl), natūraliai širdimi pradedu glaustytis prie meilės, nes vien mintis apie pykčio nebuvimą atrakina vidinių grotų užraktą ir iš karto savo būsena nuteku link meilės. Jei iš tiesų esame procese, savo viduje, rašant – bus daug atradimų.

Nepamirškim tai, kas atrasta. Taigi:

AŠ TĘSIU/PRADEDU (vidinės mintys, įsitikinimai, emocijos) …

AŠ TĘSIU/PRADEDU (išoriniai įpročiai, veiksmai, elgsena)…

Du paleidimo būdai – aktyvus ir pasyvus. Pastebėsite, kad kai kurie dalykai, situacijos jau išeidinėja nieko Jums nedarant, o kitas – senai laukia naujo apsvarstymo. Pabaigai trumpai apie aktyvų bei pasyvų paleidimus.

Aktyvus paleidimas, kai Jūs nusprendžiate, sąmoningai, savo smegenimis ir širdimi, kad laikas kažką paleisti. Tai nereiškia, kad tai paprasta, kad neskaudės, bet žinote, kad šiam etapui atėjo pabaiga ir privalote jį uždaryti.

Pasyvus paleidimas, nors skamba paprasčiau, toks nėra. Tai toks paleidimas, kuris jaučiasi tarsi iš Jūsų kažką paėmė, tačiau jame yra tam tikro paprastumo, nes tam tikri dalykai būna patraukti iš Jūsų gyvenimo už Jumis, patinka Jums tai ar ne. Turbūt vienintelis dalykas, ką reikia padaryti, tai leisti tam atsitikti, numirti.

Vienu ar kitu paleidimo atveju mes esame arčiau savo džiaugsmo, stiprybės, santykio su savimi. Paleidę dalykus, kurie mums nebetarnauja, mes tampame platesni, gražesni visomis prasmėmis. Paleidimas turi įvykti tam, kad būtume pilni, įsikūniję, savo galioje. Ar tai begalinis porcesas? Taip. Tai vidinė higiena.

“Ar Tu vis dar myli tai, ką mylėjai, taip, kaip manei, kad myli?”

Mano širdis sveikina Jūsų širdis. Tebūnie Jūsų pasirinkimai.

Su meile,

Milana