Vilniaus Šokio akademijos ir „Milana Yoga“ įkūrėja Milana Jašinskytė ką tik grįžo iš viešnagės JAV. Per 12 dienų ten nuveikė išties daug: keliavo po kelias valstijas, mokėsi jogos subtilybių iš geriausių pasaulio mokytojų, ragavo skaniausių keksiukų, dalyvavo tradiciniame „kūdikio laukimo“ vakarėlyje. Grįžo su noru ne tik pasidalinti tuo, ką išmoko už Atlanto, bet ir kada nors ten persikraustyti.
M.Jašinskytė Amerikoje lankėsi ne pirmą kartą – suskaičiavo, kad tai jau penktasis. Tačiau Milana teigia, kad ši šalis jai dar neatsibodo, anaiptol – jaučiasi kaip namuose ir žada grįžti dar ne sykį.
Mokėsi pas geriausius jogos dėstytojus
„Amerikoje svečiavausi jau penktą kartą, tad kaip ir Azijos žemynas, man ji kaip antri namai. Šios kelionės tikslas buvo pasaulinė „Yoga Journal“ konferencija Niujorke, kuri vyko keturias dienas. Po vienu stogu per trumpą laiką aplankiau visus savo socialiniuose tinkluose sekamus jogos mokytojus“, – su Žmonės.lt skaitytojais įspūdžiais dalijosi Milana.
M.Jašinskytė pasakoja, kad į šią konferenciją suvažiuoja geriausi jogos dėstytojai, susirenka keli tūkstančiai dalyvių. O kadangi visos paskaitos vyksta vienu metu – net sunku išsirinkti, kurio mokytojo pamokų nori klausytis labiausiai.
„Konferencija vyko „Hilton“ viešbučių salėse. Ji skirta rimtiems jogos praktikams, bet daugiausia susirenka mokytojai, norintys mokytis iš geriausiųjų. Net konferencijoje dėstantys mokytojai visuomet stengiasi savo kelionių planus susidėlioti taip, kad galėtų atvykti kasmet. Dėstyti čia jiems yra garbė.
Konferencijoje dalyvauja apie du tūkstančius dalyvių, paskaitos vyksta keturias dienas tuo pačiu metu, tačiau skirtinguose konferencijų kambariuose. Tad sunkiausia išsirinkti, pas ką nori mokytis ir kokia tema klausyti lekcijos. Per vieną dieną daugiausia įmanoma apsilankyti keturiose pamokose po dvi valandas, tad grafikas gana intensyvus, negana to, visos pamokos susijusios su praktika. Kūnas po paskaitų švelniai tariant „klykė“ iš nuovargio“, – teigė Milana.
JAV pasaulyje pirmauja ne vienoje srityje, tai šalis, pritraukianti geriausius specialistus, pasak Milanos, jogos – taip pat. Dauguma atvykusių dėstytojų yra tie, kurie mokėsi iš pirmųjų mokytojų, atvežusių jogą į Ameriką: „Tad galima sakyti, kad žinios yra iš „pirmųjų rankų“, – sakė Milana. – Kas labiausiai mane žavi amerikietiškoje jogoje – ji adaptuota šiuolaikiniam žmogui, kuris daug dirba, augina vaikus, patiria daug streso, naudojasi technologijomis ir beveik neturi laisvo laiko.“
M.Jašinskytė konferencijoje ne tik intensyviai klausėsi paskaitų, bet spėjo dar ir paimti kelis interviu iš mokytojų. Visa tai jai padėjo nufilmuoti kartu vykęs Mindaugas Rainys.
„Ilgą laiką socialiniuose tinkluose sekiau ne vieną žymų mokytoją, pirkau jų knygas, meditacijos kursus, jogos pozų pamokas. Susipažinti su jais, pabendrauti, paklausyti jų paskaitų man buvo neišdildoma patirtis. Paėmiau daug interviu, kuriuos publikuosiu savo internetiniame bei feisbuko puslapyje. Mindaugas Rainys vyko drauge su manimi, ten dirbo ir režisieriumi, ir operatoriumi, ir montuotoju. „Yoga Journal“ komanda liko sužavėta jo darbu ir savo socialiniuose tinkluose taip pat dalinsis mūsų sukurtais vaizdo įrašais“ , – džiaugėsi M.Jašinskytė.
Tradicinis kūdikio laukimo vakarėlis
Po konferencijos Milana vyko pas draugę į Vašingtoną, su kuria praėjusią vasarą Kalifornijoje baigė jogos mokytojų kursus. Čia jai teko dalyvauti kūdikio laukimo vakarėlyje – tokiame pačiame, kokius matome Holivudo filmuose.
„Tai buvo įdomi patirtis – dovanos, linkėjimai, draugai ir artimieji, suskridę iš visos Amerikos. Jei ne tokia šventė, jiems būtų sudėtinga susitikti, kadangi Amerika ne tik šalis, bet ir žemynas – atstumai didžiuliai. Nesitikėjau, kad su artimiausia drauge iš jogos studijų susimatysime taip greitai. Daugelį savo užsieniečių draugų nematau po penkerius metus, o čia net metai nepraėjo ir mes vėl stovim apsikabinusios, šį kartą kiek didesniu atstumu, nes pilvukas mus skiria“, – juokėsi Milana.
„Taip pat iš jos namų surengėme jogos „online“ pamoką. Tai buvo dar vienas fantastiškas projektas, kuriam ryžomės iš polėkio ir noro dalintis žiniomis“, – sakė M.Jašinskytė.
Skaniausi keksiukai pasaulyje
Milana pasakoja, kad su drauge taip pat vyko ragauti visų labai vertinamų keksiukų ir liko nustebinta ne tik fantastišku skoniu, bet ir milžiniškomis eilėmis prie jų.
„Su drauge nuvykome į Džordžtauną pavalgyti garsiausių keksiukų. Fenomenalu, kaip pertekliuje gyvenančioje tautoje atsiranda prekinių ženklų, dėl kurių žmonės gatvėje stovi bei laukia didžiulėje eilėje, norėdami juos įsigyti. Tačiau turiu pripažinti, kad keksiukai skaniausi, kokius esu ragavusi.
Taip pat aplankėme žavų europietišką Anapolio miestelį, nuvažiavome prie Niagaros krioklių. Gera, kai kelionėje pamatai ne tik miestus, bet ir praleidi laiką su vietiniais žmonėmis, pamatai gamtą, pasimokai iš geriausių savo srities specialistų. Kaskart atvykusi į JAV jaučiuosi kaip namie, galėčiau ir norėčiau ten gyventi, nepaisant visų kultūrinių skirtumų“, – atviravo Milana.
Sveiko maisto rasti sunku
Paprastai nuvykę atostogauti, leidžiame valgyti tai, ko širdis geidžia – juk atostogos. Milana sako, kad Amerikoje taip pat leido sau atsipalaiduoti. Tačiau priežastis buvo ne tik ta, kad atostogos, bet ir todėl, nes sveiko maisto rasti buvo nelengva.
„Visuose Vakarų kraštuose nėra pigu. Pastebėjau, jog Lietuvoje įvedus eurą ir pakilus kainoms, mokėti už prekes bei paslaugas nebėra taip „skausminga“. Taip, kavos puodelis kainuoja keturis dolerius, bet Šveicarijoje jis kainuoja šešis eurus. Pamenu, kad Kalifornijoje maitintis sveikai buvo itin lengva, nes visas regionas skiria labai daug dėmesio sveikam gyvenimo būdui, ekologiško maisto pasirinkimo apstu. Niujorke ir visoje rytinėje pakrantėje tokių vietų reikia paieškoti.
Anapolyje pavalgę firminės krabų sriubos žagsėjom tris dienas. Pojūtis toks, lyg būčiau suvalgiusi kibirą sviesto su riebiausia grietine, pagardinta alyvuogių aliejumi – pasiutiškai riebiai jie valgo. Buvo labai gera atvykus į Niujorką aplankyti keletą vegetariško ir ekologiško maisto restoranų, kuriuose sveika mityba nebėra tik mados klyksmas, o tikras gyvenimo būdas. Tokių restoranų lankytojai jauni, šiuolaikiški, gyvenimu besimėgaujantys žmonės, o vegetariški patiekalai ne tik įvairūs, bet ir beprotiškai skanūs. Paprastai tokiose vietose didžiulė salotų lėkštė kainuoja apie šešiolika dolerių, bet už kokybę verta mokėti“ , – teigė M.Jašinskytė.
Grįžo su pilnu lagaminu
Ne paslaptis, kad į Ameriką ne vienas traukia su tuščiu ar bent jau pustuščiu lagaminu – drabužių, kosmetikos, technikos kainos ten kur kas mažesnės. Milana Jašinskytė taip pat buvo viena tokių – išvažiavo pustuščiu, o grįžo pilnutėliu lagaminu.
„Euro ir dolerio kursas susilygino, tad stebuklų nebėra. Mane labiausiai domino jogos drabužiai, tad jų ir nusipirkau. Už geras jogos kelnes moku apie šimtą dolerių, perku jas ne dėl to, kad Europoje jos brangesnės, o dėl kokybės ir didžiulio pasirinkimo.
Amerikietiška ir europietiška mada skiriasi, man priimtinesnė europietiška, ji šiek tiek subtilesnė. Tad nupirkti reikiamų daiktų vaikui radau, kelioninių ar sportinių daiktų taip pat, bet kasdieninių rūbų nepirkau – mėgstu lietuvišką produkciją“, – pasakojo Milana.
Paklausta, ar dar norėtų grįžti, ji nedvejodama atsakė, kad tikrai grįš: „Savo tolimesnėms studijoms radau mokytoją. Gal ir neišsimiegojau kelionės metu, gal ir skaudėjo kūną nuo intensyvių jogos pamokų, bet morališkai pailsėjau taip, kad savo šokių bei jogos pamokose stoviu išsišiepusi kaip braškė“ , – šypsosi M.Jašinskytė.