Grįžti
Krepšelis tuščias
 
 
Kaip joga gali padėti šiuolaikiniam žmogui susigrąžinti savąjį AŠ?
 

LINOS BURNICKYTĖS straipsnis

Ar jūsų kasdienybės scenarijus atrodo panašus į šį: ryte vos pramerkus akį (tik vieną, nes antroji dar nepasiruošusi išvysti naujos dienos) čiumpate savo mobilų įrenginį ir dar nepakėlę galvos nuo pagalvės lyg vienaakis ciklopas tikrinate visas įmanomas socialines medijas ir jų pateikiamas naujienas, elektroninį paštą bei ryškiai šviečiančius pranešimus? Toliau seka pusryčiai su dar viena doze naujienų priešaky, darbo diena, kurioje atsiranda daug dažnesnės pertraukėlės įdomiam turiniui apžvelgti, grįžus namo prie fone kalbančio televizoriaus vis intensyviname naujienų srautą nekaltu žvilgčiojimu į papildomą ekraną, o dieną užbaigiame “mėlynųjų ekranų malda”, kuri padeda greičiau užmigti.

Įžodinus visą šį medijos vartojimą kasdienybėje iškyla du klausimai: kiek laiko per dieną mes jai skiriame ir kokią įtaką tai daro žmogaus asmenybei?

Į pirmą klausimą galima atsakyti labai paprastai. Kadangi pasaulyje vis intensyvėja susirūpinimas šiuo klausimu į rinką ateina naudingos programėles kaip: ,,Momentas” (eng. MOMENT), ,,Laisvė” (eng. FREEDOM), ,,Savikontrolė” (eng. SELF CONTROL) ir kt., kurių pagalba žmogus gali pamatuoti ir sąmoningai sukontroliuoti laiką, per kurį jis bus pasiekiamas naujoms žinioms ir pranešimams.

Antrasis klausimas turi daugiau analizės vertų kampų. Pateiksiu du pagrindinius: fizinį ir filosofinį.

Kalbant apie įtaką žmogaus kūnui ir psichikai svarbus faktas, jog socialinė medija buvo sukurta pagal kazino lošimų automatų principą. Kiekvienas mūsų piršto brūkštelėjimas yra prilyginamas lošimo automato svirtelės palenkimui, laukiant kol netikėtai pasirodysianti informacija mūsų smegenyse paskatins naujos dopamino dozės išskyrimą. To pasekoje, nekontroliuojamas socialinės medijos vartojimas veda link žalingos priklausomybės išsivystymo.

Filosofinis aspektas yra susijęs su socialinės medijos įtaka formuojant asmenybės savąjį AŠ. Per dieną mus pasiekia milžiniškas informacijos srautas, kurio atranka pradžioje yra vykdoma mūsų pačių – pasirenkant skirti dėmesį tam tikro tipo informacijai. Kas mus pasieks toliau yra sugeneruojama algoritmų pagalba. Internetinei erdvei žinant kokiai informacijai esame paveikesni yra labai paprasta pasitelkiant neuro-marketingo principus mums parduoti “norą” naujam įvaizdžiui, daiktams ar paslaugoms, kitaip tariant – kitam ,,AŠ” arba sukurti mums naują asmenybę.

Atsižvelgiant į tai, jog šiandieninio žmogaus kasdienybė yra nuolatinis jo dėmesio dirginimas ir priklausomybė šurmuliui – ramybė ir akistata su savimi tampa nemalonia būsena. Tai galime laikyti pagrindiniu signalu, kuris parodo moderniosios kartos problemą – savojo AŠ sunykimą.

 

 

Kas gali padėti?

Švelnus gyvenimo būdo keitimas, kuris paskatintų žmogų bent trumpam stabtelėti ir pažvelgti į save, atkreipiant dėmesį į savo mintis ir kūną. Vienas tokių būdų - daugelį metų gyvuojanti ir pastaruoju metu Vakarų Pasaulyje itin populiarėjanti joga. Nors Lietuvoje jogą dar mėgstama apipinti mitais ir sakraliais simboliais vis daugiau žmonių renkasi jogos praktikas siekdami pozityvių pokyčių.

Klaidinga manyti, jog joga siejama vien su fiziniu kūnu ir jogos pozų atlikimo galimybėmis, tai daug platesnė, visapusiška praktika suteikianti žmogui galimybes į kokybiškesnį gyvenimą nuraminant protą ir mintis.

Jogos praktikų elementai, turintys tiesioginę naudą:

Koncentracija ir dėmesingumo valdymas.

Paprastai, jogos praktikų metu koncentracija ir dėmesingumo valdymas yra neatsiejama dalis, tiek visos praktikos, tiek atliekant konkrečią asaną metu. Ši būsena pasiekiama sutelkiant dėmesį į dabarties momentą, ramiai atpažįstant ir priimant savo jausmus, mintis ir kūno pojūčius.

Meditacija.

Meditacijos pagalba susipažįstama su įsisiautėjusiu protu ir minčių gausa. Greta to išmokstama ne numalšinti ar

pasiduoti mintims, o greičiau pripažinti jų egzistavimą ir gebėti jas “sutvarkyti”. Tokiu būdu išmokstama pastebėti ir identifikuoti ne tik mintis, tačiau ir išoriniame pasaulyje esančius dirgiklius (pvz. daugybę žmogų pasiekiančių reklamų) ir įgauti pasirinkimo laisvę: arba leisti išoriniams dirgikliams valdyti žmogų arba imtis sąmoningai valdyti jų srautą ir paveikiamumą pačiam žmogui.

Kvėpavimo pratimai.

Pranayama praktika atpalaiduoja ir ramina nervų sistemą, pagerina kognityvines funkcijas (žmogaus gebėjimą gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti tam tikrą informaciją), sumažina stresą bei fizinę kūno įtampą. Nusiraminimas ir susikoncentravimas į savo kvėpavimą neabejotina pagalba norint priimti geresnius sprendimus kasdienybėje.

Svarbu pabrėžti, jog kaip ir kiekvienas kelias iš tam tikros priklausomybės, šis taip pat pradžioje nėra komfortiškas. Pirmosios praktikos gali atrodyti pernelyg ramios ar tai, jog mūsų protas paprasčiausiai negali ,,užčiaupti” padrikų minčių gausos. Visi šie pojūčiai yra normali pradinė ir pereinamoji būsena, kurios reikėtų tikėtis pradedant naują etapą. Tačiau, žinant, kad pradžioje nepatogus ramybės momentas yra akistata su savimi, savo mintimis ir kūnu t. y. pažinimas tikrojo AŠ - tai jau galime traktuoti kaip mažą pergalę prieš didžiulį norą nuolatiniams dirgikliams ir primestą asmenybę.

 

Joguokite ir būkite sveiki,

Lina Burnickytė ir Milana Yoga


RESURSAI:

Social media addiction: Its impact, mediation, and intervention, 2019.

Significance of yoga in modern life” Teshome Abera Tessema, 2017.

Yoga and mental health services, 2015. 

 

 

 

 

 
Mūsų Instagram